„Pastaraisiais metais stebime vis ryškesnę tendenciją, kad mažėjant alkoholinio alaus pardavimams kasmet auga nealkoholinio alaus paklausa, o šįmet ji tiesiog šovė į viršų. Pirmąjį šių metų pusmetį „Maximos“ tinkle Lietuvoje tokių gėrimų buvo parduota du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai yra rekordas – nealkoholinis alus Lietuvoje dar niekada nebuvo toks populiarus“, – sako didžiausio šalyje prekybos tinklo „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Ji pastebi, kad tokioms tendencijoms įtakos turėjo ne tik įvesti alkoholio prekybos ir reklamos ribojimai, bet ir pastebimai išaugusi nealkoholinio alaus ir jo kokteilių pasiūla.

Nealkoholinio alaus gamyboje – skirtingos technologijos

„Švyturio-Utenos alaus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas pastebi, kad augantį nealkoholinio alaus populiarumą lemia tiek jo auganti pasiūla, tiek ir besikeičiantis Lietuvos žmonių gyvenimo būdas – žmonės ieško galimybės atsigaivinti alkoholio neturinčiais produktais, tačiau nenori atsisakyti patinkančio alaus skonio.

„Yra dvi pagrindinės nealkoholinio alaus gamybos technologijos. Senesnė – dar ir dabar daug kur taikoma – kai išvirus įprastą alų vėliau jis dar kartą kaitinamas ir išgarinamas alkoholis, nes skiriasi alkoholio ir alaus virimo temperatūros. Tačiau ši technologija turi vieną minusą: papildomai kaitinant alų, truputį keičiasi jo skoninės savybės. „Švyturys-Utenos alus“ turi naujos kartos nealkoholinio alaus gamybos įrangą, kurios pagrindas – mikrofiltracija. Išverdamas įprastas alus ir vėliau alkoholis tiesiog išfiltruojamas, pasinaudojant tuo, kad alaus ir alkoholio tankiai yra skirtingi“, – sako R. Viršilas.

Nealkoholinio alaus tėvynė – JAV

Pasak prekybininkų ir aludarių, nealkoholinis alus Lietuvoje dar turi daug erdvės populiarėti – nors jo pardavimai auga kartais, nealkoholinis alus tik neseniai perkopė 2 proc. viso alaus rinkos ribą. Antai Ispanijoje šis segmentas sudaro daugiau nei 10 proc. viso alaus rinkos.

Nealkoholinio alaus istorija prasidėjo 1919 m., kuomet JAV paskelbė „sausąjį įstatymą“. Įstatymu buvo nustatyta, kad alus patenka į alkoholinio gėrimo kategoriją, kai jo stiprumas viršija 0,5 laipsnio. Ši norma buvo užfiksuota ir daugelio kitų pasaulio šalių įstatymuose, ir būtent šis skaičius skiria alkoholinį alų nuo nealkoholinio.

Lietuvoje pirmieji nealkoholinį alų pristatė „Švyturio“ aludariai 2004 m. Ilgą laiką tai buvo vienintelis lietuviškas nealkoholinis alus, kuris užėmė didžiąją dalį šio segmento pardavimų.