- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kontroliuoti savo biudžetą nėra lengva, o ypač – jaučiant spaudimą pasižadėjus tai daryti Naujųjų metų pradžioje. Vėliau motyvacija tai daryti silpsta, o visuomenės tyrimas rodo, jog daugelis žmonių bėgant metams nusprendžia pinigų pasiskolinti. Tačiau laikantis vienos paprastos taisyklės ir pasinaudojus biudžeto skirstymo programėlėmis, išlaidų kontroliavimas gali tapti įpročiu.
„Naujų metų pradžioje daugelis iš mūsų apmąsto ateinančius metus, nusimato pagrindinius tikslus bei susiplanuoja potencialias finansines gaires. Dažnas siekia mažiau išlaidauti, taupyti ir geriau valdyti savo finansinę situaciją. Vienas iš būdų tai pasiekti – efektyviau planuoti ir kontroliuoti savo išlaidas“, - sako „Credit24“ klientų aptarnavimo vadovė Donata Stoškuvienė.
Šios įmonės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net 85 proc. lietuvių planuoja visas ar bent didesnes savo šeimos išlaidas. Tačiau didelė dalis žmonių vis tiek susiduria su pinigų stygiumi ir poreikiu pasiskolinti – 38 proc. kreipėsi į finansines institucijas dėl paskolos praėjusiais metais. Dažniau tai buvo vyrai.
Kitų tyrime dalyvavusių šalių vidurkis labai panašus, tačiau išsiskiria Lenkija su Rumunija. Šiose šalyse gauti paskolą siekė net pusė respondentų, nors būtent Lenkijoje ir Rumunijoje žmonės savo šeimos biudžetą planuoja labiausiai iš kitų tirtų šalių – atitinkamai 86 ir 91 proc. visuomenės.
„Panašiai kaip ir užsienyje, nemaža dalis lietuvių nusprendžia pasiskolinti pinigų, nors didžioji dauguma planuoja savo biudžetą. Tačiau praktiškai kas dešimtas paskoloms atviras lietuvis kreditu naudojasi būtent kaip įprasta savo biudžeto valdymo priemone, o visų tyrime dalyvavusių šalių duomenimis, taip elgiasi beveik kas penktas paskoloms atviras žmogus“, - komentuoja D. Stoškuvienė.
Proporcijų taisyklė ir išmaniojo telefono pagalba
Pasiryžus taupyti ir labiau kontroliuoti savo išlaidas, tai pasidaro sunkiau, nei gali pasirodyti iš pradžių.
„Dar sunkiau pradėti taupyti, jei nesimato bendro išlaidų vaizdo ir kurias iš jų būtų galima sumažinti. Lengviau tai padaryti ribojant smulkesnes, nepastebimas ir greitai pamirštamas išlaidas – tai impulsyviai įsigyjami ir trumpalaikį malonumą patenkinantys daiktai, „nusipelnyti“ desertai, vienkartiniai mokesčiai ir pan. Pastangos sumažinti tokias išlaidas gali turėti daugiau įtakos, nei stengiantis suvaldyti didesnes ar būtinas išlaidų kategorijas“, - sako finansų specialistė.
Prieš pradedant atidžiau sekti ir valdyti savo biudžetą, vertėtų reguliariai įsivertinti, kiek išleidžiate kiekvienai išlaidų kategorijai – maisto produktams, restoranams, drabužiams, transportui, pramogoms, sveikatos priežiūrai, mokesčiams, abonementams, prenumeratoms ir t. t. Išlaidoms suskirstyti ir analizuoti sukurta daugybė išmaniųjų programėlių, kurios jau susietos ir su mokėjimo kortele, todėl atskirai išlaidų suvedinėti nebereikės.
Matant savo mėnesio išlaidų išklotinę, lengviau atpažinti perteklines išlaidas ir pradėti jas mažinti. Visas išlaidų kategorijas reikėtų suskirstyti į dar tris grupes: svarbiausias gyvenimo reikmes – būsto nuomą, maistą, komunalinius mokesčius, turimas paskolas; nebūtinus poreikius ir norus – keliones, pramogas, naujus drabužius ar išmaniuosius įrenginius; ir dalį finansiniam stabilumui palaikyti – santaupas, investicijas ir pan.
Priklausomai nuo atlyginimo dydžio ar turimų finansinių įsipareigojimų, šias išlaidas galima dalinti proporcijomis „50-30-20“ ar „70-20-10“. Tačiau, kad ir kokios jos bebūtų, efektyvių rezultatų galima pasiekti tik nusistačius šių išlaidų kategorijų limitus pagal turimą biudžetą ar norimą sutaupyti sumą ir juos kas mėnesį stebėti, o prireikus - koreguoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP10
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...