- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų, o savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.
Nors apgaule išviliotų lėšų suma didėjo palyginti nedaug, užfiksuotų incidentų skaičius paaugo daugiau nei dukart, pranešė asociacija.
„Svarbu suprasti, kad šie statistikos rodikliai reiškia ne tik augantį sukčių aktyvumą, bet ir didesnį visuomenės atvirumą kalbant šia tema – nukentėjusieji drąsiau pasakoja apie savo patirtį, aktyviau praneša bankams apie patirtus arba gresiančius sukčiavimus, šitaip prisidėdami prie greitesnio užkardymo“, – pranešime sakė LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
2021 metais gyventojų ir verslo nuostoliai dėl finansinių sukčių augo dukart iki 10 mln. eurų, kai 2020 metais siekė apie 5 mln. eurų. Savo ruožtu per praėjusius metus nuo 3,5 tūkst. iki bemaž 8 tūkst. išaugo incidentų skaičius.
2022 metais bene labiausiai paplitęs sukčiavimo būdas buvo vadinamasis „fišingas“, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus ir išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys, patvirtinant apgaule atliekamus pavedimus. Per metus LBA nariai fiksavo 3,5 tūkst. „fišingo“ atvejų – beveik tris kartus daugiau nei 2021 metais, nuostoliai išaugo nuo 8 tūkst. eurų iki 2 mln. eurų.
Investicinio sukčiavimo, kai žmonėms žadama garantuotai didelė grąža už įdėtus pinigus, užfiksuotų incidentų skaičius augo nuo 576 2021-aisiais iki 852 pernai, tačiau šia schema išviliotų lėšų suma mažėjo nuo 3 mln. iki 2 mln. eurų.
Daugiau kaip šimtu padaugėjo registruotų romantinio sukčiavimo atvejų – nuo 195 iki 322, tačiau dėl šio scenarijaus patirtų nuostolių suma per metus pakito nedaug (650 tūkst. eurų 2022 metais., 641 tūkst. eurų 2021 metais).
Susirašinėjimo el. paštu perėmimas, kuriuo dažniausiai taikomasi į verslo organizacijas bei įstaigas, siunčiant suklastotus apmokėjimo dokumentus, išlieka daugiausia individualių nuostolių padarančiu sukčiavimo būdu – nukentėjusios įmonės pernai šitaip neteko vidutiniškai apie 28 tūkst. eurų per vieną nusikaltimą. Per praėjusius metus šio scenarijaus padaryti nuostoliai siekia 2,6 mln. eurų, bemaž tiek pat, kiek užpernai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pateko į komisijos akiratį: užkliuvo „Nemuno aušros“ frakcijos atstovo Skardžio elgesys
Seimo Etikos ir procedūrų komisija tirs Audito komiteto pirmininko, „Nemuno aušros“ frakcijos atstovo Artūro Skardžio elgesį dėl jo siūlymų, susijusių su vėjo energetika. ...
-
Prezidentas Nausėda palaikytų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą su viena sąlyga
Prezidentas Gitanas Nausėda palaikytų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą, jei parlamentinės partijos matytų tam poreikį. ...
-
Naujam keleivių išvykimo terminalui – ir pagyrimai, ir kritika: išbandė ir aktorius Audrius Bružas
Vilniaus oro uoste oficialiai atidarytas ilgiau nei 1,5 metų statytas naujas keleivių išvykimo terminalas. Jis kainavo apie 50 mln. eurų ir laikomas vienu pažangiausių pasaulyje. Senoje išvykimo salėje per metus bus įkurta keleivių poilsi...
-
Vyriausybė dėl žuvivaisos reikalų: perleidimas kitai ministerijai biudžeto lėšų nesutaupys
Vyriausybė siūlo nepritarti, kad vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką formuotų ir žuvivaisos tvarką nustatytų bei programas rengtų tik Aplinkos ministerija. ...
-
Vyriausybė – už švelnesnę tvarką pasienio zonoje nei siūlo Seimo nariai
Grupei Seimo narių siūlant nuo 2026 metų apriboti plynuosius miškų kirtimus pasienyje ir pakelėse 20 kilometrų atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos, Vyriausybė siūlo švelnesnę tvarką. ...
-
Seimo etikos sargai: Pranckietis galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus
Prieš Seimo rinkimus kailinių žvėrelių augintojų finansiškai paremtas parlamentaras Viktoras Pranckietis neturėjo teikti siūlymo atidėti šių fermų uždarymą, trečiadienį pareiškė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. ...
-
Paluckas: šio proceso metu elektra šalyje nedings net gedimų ar sabotažo atveju
Artėjant savaitgalio Baltijos šalių atsijungimui nuo posovietinės elektros sistemos, premjeras Gintautas Paluckas tvirtina, jog Lietuva yra pasiruošusi bet kokių grėsmių scenarijams – elektros tiekimas gyventojams būtų užtikrintas ...
-
Ruginienė ketina peržiūrėti leidimų dirbti su vaikais išdavimą: tai atrodo neteisinga
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad yra planuojama peržiūrėti šiuo metu su vaikais dirbantiems asmenims taikomą QR kodų tvarką, kuria siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo seksualinio smurto. Ministrė abejoja, ar &...
-
Didžiausias MMA po mokesčių Baltijos šalyse – Estijoje
„Swedbank“ specialistų atliktas darbo jėgos apmokestinimo Baltijos šalyse tyrimas rodo, kad didžiausias minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) po mokesčių yra Estijoje, o mažiausios darbdavių išlaidos darbo jėgai – Lietuvo...
-
Vyriausybė pritarė: nauji gamtinių dujų vartotojai turės mokėti daugiau
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų gegužės naujai prijungiami buitiniai gamtinių dujų vartotojai padengtų didesnę dalį prijungimo išlaidų. ...