Bendras Lietuvos investicijų indeksas pernai augo 3,3 proc. – jis kyla vienuoliktus metus iš eilės.

„Galime matyti, kad iš keturių turto klasių, kurias mes sekame Lietuvoje, praėjusiais metais pelninga buvo tik viena – būstas ir būsto nuoma – kurios grąža praktiškai buvo lygi infliacijai, ir dar papildomą grąžos komponentę sudarė pajamos iš nuomos“, – trečiadienį žurnalistams sakė INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Pasak jo, investicijų į būstą ir jo nuomą vertės augimą lėmė auganti infliacija, didėjantis dirbančiųjų skaičius ir jų pajamos, taip pat į Lietuvą atvykę žmonės iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

„Būstas, nekilnojamas turtas ir bet kokia fizinė investicija dažnai būna geras draudimas nuo infliacijos. Pastaraisiais metais infliacija Lietuvoje buvo didelė, todėl nieko keista, kad ir būsto kainos elgėsi panašia kryptimi“, – teigė V. Rūkas.

„Jie (atvykusieji iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos – BNS) gal nepuolė visi pirkti būsto, tačiau stipriai padidino nedidelę Lietuvos būsto nuomos rinką. Atvykęs gana reikšmingas skaičius žmonių stipriai išjudino būsto nuomos rinką, kas galiausiai persiduoda ir būsto kainoms“, – pridūrė jis. 

Galime matyti, kad iš keturių turto klasių, kurias mes sekame Lietuvoje, praėjusiais metais pelninga buvo tik viena.

Tuo metu indėlių grąža pernai augo 0,4 proc., Lietuvos akcijų rinka smuko 2 proc., o grąža iš investicijų į ilgalaikes Lietuvos obligacijas nukrito 8,4 proc.

„Lietuvos įmonių akcijos, nors praėjusiais metais ir fiksavo nuostolį, tačiau pakankamai nedidelį. Atsižvelgiant į kontekstą, kuris buvo praėjusiais metais labai sudėtingas, ypač geopolitinę situaciją, greta vyko karas, tačiau net ir tokie veiksniai Lietuvos įmonių akcijų nenustūmė gerokai žemiau“, – teigė V. Rūkas.

Pasak atstovo, nepaisant kritimo, Lietuvos įmonių akcijų grąža tiek nuo 1996 metų, tiek per pastarąjį dešimtmetį vis tiek lenkė Europos ir pasaulio įmonių akcijų grąžą. 

Jis pažymėjo, jog teigiama vėl tapo indėlių grąža: „Praėjusiais metais, ypač antroje metų pusėje, jau buvo galima rasti bankų, kredito unijų, kuriose mokamos palūkanos“.

Investavimo indeksą lygiomis dalimis sudaro nuo 1996 metų kasmet vertinama pagrindinių šalies turto klasių: akcijų, obligacijų, būsto nuomos ir indėlių grąža.

Indėlių grąža turėtų augti, būsto kainos stabilizuotis

V. Rūkas prognozuoja, jog kylant palūkanų normoms turėtų toliau augti ir indėlių grąža.

„Tikėtina, kad mes matysime vis kylančius pasiūlymus dėti indėlius ir, priklausomai nuo banko ar kredito unijos, tai galėtų būti du-trys (procentai – BNS), gal net ir kažkas galėtų peržengti šitą ribą netolimoje ateityje“, – teigė INVL atstovas.

Pasak jo, būsto kainos ateityje turėtų koreguotis arba stabilizuotis, o viena tai galinčių lemti priežasčių – tikėtina sumažėsianti naujos statybos būsto savikaina.

„Svarbiausias veiksnys, kuris formuoja būsto kainas, yra darbo rinka, ar žmonės išgali įsigyti būstą. Jei mes nesitikėtume stiprios korekcijos arba krizės darbo rinkoje, kad mažėtų dirbančiųjų skaičius arba kristų jų darbo užmokesčiai, tikėtina, kad tokia situacija tikrai nesupurtys būsto rinkos ir kainų“, – teigė V. Rūkas.

„Tačiau tam tikra korekcija yra galima vien todėl, kad statant naujos statybos būstus, logiška tikėtis, kad tam tikros medžiagos gali būti atpigusios dėl to, kad normalizuojasi visų prekių, žaliavų rinkos po šoko karo pradžioje. (...) Vien dėl šios priežasties, kad būsto statybos savikainos gali atpigti, tai gali lemti, kad vystytojai bus sukalbamesni derinant kainas“, – pridūrė jis.