- Leonardas Kuzminskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parduodamas kaimas. 30 ha dirbamos žemės, keturi gyvenamieji namai su ūkiniais pastatais. Netoliese yra pilies griuvėsiai, romaninio stiliaus bažnytėlė. Puikiai tinka kaimo turizmui ar ekologinei žemdirbystei plėtoti. Tokio ar panašaus turinio skelbimų Ispanijos spaudoje pasirodo vis dažniau. Nemažai jaunų Ispanijos miestų gyventojų, įbauginti gilėjančios ekonominės krizės, neįperkamo būsto didmiesčiuose, triukšmo ir aplinkos užterštumo, persikelia gyventi į provinciją.
Miestiečiai traukia į provinciją
Būsimam žavingo kaimelio Pirėnų kalnuose savininkui tereikia sumokėti nuo kelių šimtų tūkstančių iki milijono litų. Tiesa, prireiks nemažai pastangų ir laiko, kol nuo viduramžių perlo bus nupūstos laiko dulkės. Čia dažną naujakurį pasitinka krūmuose stūksantys sodybų pastatai kiaurais stogais ir žiojėjančiomis langų kiaurymėmis. Žmogaus balsas kai kuriuose kaimuose neskambėjo jau keliasdešimt metų, o vietos gyvi padarai – lizdus susisukę paukščiai.
Tačiau tai negąsdina potencialių pirkėjų. Pradedantys dailininkai, rašytojai, ekologai ar eiliniai tarnautojai atsisveikina su miestu ir ieško prieglobsčio gamtoje. Nusivylimas moderniu gyvenimu vis labiau auga ir jau turi savo pavadinimą – naujųjų sodiečių judėjimas.
Namai ištuštėjusiuose kaimuose perkami, nuomojami, o dažnai tiesiog užimami. Net labai norint dažnai neįmanoma surasti tikrųjų jų savininkų. Šie tiesiog pamiršo griuvėsiais virtusią nuosavybę ir jau keliasdešimt metų gyvena mieste.
Pakeitė gyvenimo būdą
Antonia Vazques – gydytoja, praktikuojanti alternatyvią mediciną, svajoja apie galimybę dirbti ir gyventi gamtoje: "Galvojame pirkti kaimą. Ten gyvensime ir kviesime žmones atsigauti tiek fiziškai, tiek dvasiškai."
Moters svajonę įkurti netradicinį sveikatingumo centrą kol kas stabdo tik bendraminčių paieškos, nes drąsioms idėjoms pinigų visada trūksta.
28 metų Javieras savo svajonę jau įgyvendino. Prieš pusę metų palikęs darbą ir tėvų namus Barselonoje, jis su žmona ir vienų metų sūnumi apsigyveno vaizdingame kalnų slėnyje. "Ši mintis brendo pamažu. Buvome užkietėję miestiečiai, todėl priimti lemiamą sprendimą buvo nedrąsu", – pasakojo vaikinas.
Jaunai šeimai apsispręsti padėjo gimęs vaikas. Noras, kad mažylis augtų sveikoje aplinkoje, privertė porą suskubti ieškoti naujų namų.
"Nors pasiūla, regis, nemaža, tačiau surasti sodybą nebuvo lengva. Norėjome vietos, nutolusios nuo civilizacijos, tačiau, kad netrūktų vandens ir derlingos žemės", – prisiminė jaunieji tėveliai.
Su sodybos savininku jiems pavyko susitarti, kad per penkerius metus mainais už nemokamą pastogę sutvarkys aplinką ir prižiūrės namuką.
Sunkumai įveikiami
Pasak Javiero, didžiausias gyvenimo kaime iššūkis – pats gyvenimas. Daugeliui atvykėlių tai naujas, visiškai nepažįstamas pasaulis. Drastiški kasdienybės rutinos pokyčiai neišvengiami. Pripratę prie triukšmo, miestiečiai gamtos tyloje dažnai jaučiasi sutrikę. Juos trikdo ir vienatvė.
"Kartais pagalvoju, kaip malonu būtų eiti judria gatve, dairytis į žmonių veidus, pasiklausyti šurmulio mėgiamoje kavinėje", – neslėpdamas ilgesio miestui pasakojo Javieras, bet čia pat prisiminė, kad apsuptas daugybės žmonių dažnai jautėsi dar vienišesnis.
Proga pažinti save
Atsiradusį laisvo laiko perteklių, ypač šaltuoju metų laiku, jaunas vyras taip pat išmoko prasmingai išnaudoti: "Iš naujo atrandu turtingą knygų pasaulį, pradėjau domėtis astronomija. Žvaigždės gyvenant kalnuose arčiau kaip niekur kitur."
Rūpesčių, su kuriais susiduria naujakuriai, Javieras nelinkęs sureikšminti. Visus nepatogumus kompensuoja gyvenimo kaime pranašumai: galimybė praleisti daugiau laiko su šeima, žinojimas, iš kur atkeliauja maistas ant stalo, proga iš naujo pažinti save.
"Mieste turėjau daugybę "aš". Vienoks buvau namie, kitoks – darbe ar draugų rate. Kaime esu vienintelis, ir šis atradimas maloniai stebina", – kalbėjo vyras.
Civilizacija praverčia
Kadaise buvęs asketiškas gyvenimas izoliuotame kalnų kaimelyje pastaraisiais metais tapo kur kas patogesnis. Saulės baterijos aprūpina reikiama elektros energija, o palydovinis ryšys suteikia galimybę jungtis prie interneto. Taigi su išoriniu pasauliu ryšys nenutrūksta.
Virtualioje erdvėje – daugybė svetainių ir forumų, kur buvę miestiečiai mokosi žemdirbystės paslapčių, keičiasi patarimais, propaguoja alternatyvų gyvenimo būdą. Paklaustas, iš kur gauna pinigų, Javieras paaiškina, kad kaip ir kiti bendraminčiai šiek tiek užsidirba ekologiniuose turgeliuose pardavinėdami pačių išaugintas daržoves, vasarą ketina rengti vaikų stovyklą.
Miesto amžiams neišsižada
Naujieji sodiečiai dažnai buriasi į teatro ar cirko grupes ir per Ispanijoje populiarias miestelių šventes užsidirba rengdami įvairius gatvės pasirodymus ir vaidinimus. Išmokę tradicinių liaudies amatų, jaunieji meistrai viduramžių stiliaus mugėse pardavinėja smulkius papuošalus iš kaulo ar medžio, pintines ar molinius indus noriai perka užsienio svečiai.
Besiverčiantys kaimo turizmu taip pat nusiteikę optimistiškai. Kasmet vis daugiau ispanų vietoj cementuotų šalies paplūdimių poilsiui renkasi kalnus ir mišką. Paklaustas, ar nusiteikęs likusį savo gyvenimą praleisti kaime, Javieras nesutrinka: "Žinau, kad vieną dieną grįšiu į miestą, jis – mano kraujyje, bet kol kas esu laimingiausias žmogus pasaulyje ir nieko keisti nenoriu."
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?2
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP11
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...