Vairuotojas Dominykas yra apvažiavęs beveik visą Lietuvą, bet šiandien pasakoja, kad įveikti didesnius atstumus – prabanga. Visgi keisti savo įpročių, persėsti į autobusą ar ant dviračio neplanuoja.

Kainų palyginimo portalas „Pricer.lt“ skaičiuoja, kad didžiausias kainų šokas fiksuotas kovo pabaigoje, o išanalizavus degalų kainų skirtumą per metus, jis analitikus šokiravo.

„Kainų skirtumai yra įspūdingi, apie 60–70 centų“, – kalbėjo kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.

Praėjusiais metais degalai kainavo apie eurą ir dešimt centų, o šiandien vidutiniškai siekia beveik du eurus.

„Pagrindinės priežastys – naftos kainos didėjimas bei šiek tiek akcizų padidėjimas“, – pasakojo ekonomistas Marius Dubnikovas.

Po pandemijos gyventojams ir aviacijai pradėjus pilti pilnus kuro bakus ir kaupti atsargas, naftos kaina pakilo tris kartus. Šiandien ji dar brangesnė. Kainą išaugino karas Ukrainoje.

ES vis dar turi oficialiai įtvirtinti susitarimą dėl sankcijų Rusijos naftai ir produktams. Dabar toks susitarimas priklauso tik nuo vienos šalies – Vengrijos. Jei pavyks Vengriją įtikinti prisijungti prie sankcijų, anot ekspertų, kainos dar labiau pakils.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ekspertus stebina ir skirtumai tarp lietuviškų degalinių.

Anksčiau degalinės būdavo sausakimšos, o dabar ten gana tuščia. Bet degalinių „Stateta“ tinklo direktorius teigia, kad situaciją galima pakeisti.

„Reikėtų žiūrėti, kaip daro kitos šalys, nes jeigu Prancūzija penkiolika centų sumažino, Italija – 20 centų, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Švedija“, – kalbėjo lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.

Anot vyro, kitos šalys atsisakė bio dalies maišymo ir kaip, pavyzdžiui, Lenkija mažino akcizus. Jis skaičiuoja, kad penkiais centais degalai atpigtų dėl akcizo sumažinimo. Tai valstybei kainuotų 120 mln. eurų, o dešimt centų nuo kainos atkristų dėl bio dalies maišymo.

„Tikrai turim iš kur sumažinti, nes yra perteklinis biudžetas. Kodėl to nedaro? Kodėl lenkus, prancūzus, vokiečius, anglus labiau myli?“ – tęsė K. Stasiukynas.

Bet valdantieji vis kartoja, kad valstybė taip neveikia.

„Galime apskritai panaikinti mokesčius, mokykloje išjungti šviesas, ligoninėje – elektrą, visiems važiuoti namo ir melstis, kad viskas būtų gerai“, – ironizavo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Ekspertai pastebi, kad gyventojai keičia savo įpročius: valgo ir pramogauja mažiau. Bet ką daryti ūkininkams yra didesnis galvos skausmas.

„Ūkininkams dabar yra pats darbymetis ir nuo to priklausys rudens derlius bei kainos“, – kalbėjo A. Vizickas.

Lenkijoje degalų kaina svyruoja kiek daugiau nei euru penkiasdešimt, Latvijoje – tarp euro aštuoniasdešimties ir euro devyniasdešimties. Brangiausias dyzelinas ir benzinas yra Šiaurės šalyse: Vokietijoje ir Šveicarijoje. Čia jis vidutiniškas svyruoja nuo dviejų eurų ir dešimties centų.