- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žiemos intriga tęsiasi. Gyventojai gavo gruodžio mėnesio sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį. Nors Vilniaus šilumos tinklai skelbia, kad jos panašios kaip pernai, kai kam teks pakloti ir 50 eurų daugiau. Šilumininkų duomenimis, brangiausiai už gruodžio mėnesį mokės Vilniaus rajono gyventojai. O pigiausiai – Utena. Tarp didmiesčių daugiausiai mokės Panevėžio gyventojai, pasakojama LNK reportaže.
Iš kaminų rūkstantis mazutas oro kokybės nepagerina, užtat į vilniečių namus tiekiama šiluma, sakoma, pigesnė.
„Lapkričio–gruodžio mėnesiais mazutas tikriausiai gelbėjo tiek mūsų klientus, tiek mus pačius“, – kalbėjo Vilniaus šilumos tinklų klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Vilniaus šilumos tinklų teigimu, gruodžio mėnesio šildymo ir karšto vandens sąskaitos – panašios kaip ir prieš metus.
„Jeigu lyginsime gruodį su gruodžiu, tai pirmiausia – mažesnė kaina, antra – mažesnis suvartojimas dėl šiek tiek šiltesnio gruodžio“, – tęsė L. Jakubauskas.
Už 50 kvadratinių metrų ploto buto šildymą renovuotame name vilniečiai vidutiniškai mokės 68 eurus, nerenovuotame daugiabutyje – 114 eurų.
„Apie 70–80 proc. gyventojų gyvena vidutinės klasės, vidutinio energetinio efektyvumo sovietinės statybos pastatuose. Lietuvoje už gruodžio mėnesį vidutinė sąskaita buvo apie 133 eurus“, – pasakojo šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Nors sostinės gyventojai raminami, kad dėl gruodžio sąskaitų šoko nepatirs, kai kam teks mokėti ir 50 eurų daugiau. Įrodymas – Pašilaičių rajone nerenovuoto namo dviejų kambarių buto sąskaita – 120 eurų, o prieš metus buvo 74 eurai. Tiesa, yra kam sąskaitos ir mažėja.
„Naujas namas, aukšto energetinio efektyvumo klasės, 117 kvadratinių metrų ir sąskaitą – 61 euras. Sąskaita neatrodo didelė“, – teigė gyventojas.
„Šiuo metu sumokėjome 200 eurų. Praeitais metais buvo perpus pigiau“, – sakė kitas gyventojas.
„Vien už šildymą dujomis – apie 300 eurų, 100 kvadratinių metrų. Žymiai daugiau, apie 40 proc., negu pernai“, – sakė gyventoja.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kodėl sąskaitos taip smarkiai skiriasi priežasčių yra kelios.
„Karštas vanduo sąskaitoje turi ženklią įtaką. Jo suvartojimas gali skirtis. Gali būti skirtingas namo sistemos sureguliavimas, už kurį atsakingas yra namo administratoriaus samdomas prižiūrėtojas. Kai kur galbūt sistemos buvo atnaujintos, kai kur galbūt kaip tik pasenusios ir tapo neefektyvesnės“, – kalbėjo L. Jakubauskas.
Šilumininkai prognozuoja, kad ne sostinėje, o apskritai Lietuvoje vidutinė šilumos sąskaita bus trečdaliu didesnė nei pernai dėl to, kad pati centralizuotai tiekiama šiluma – brangesnė.
„Šilumos kaina padidėjo bemaž 40 proc. – nuo maždaug septynių centų iki 9,5. Pernai metais gruodžio mėnesį fiksavome tik prasidėjusį augimą, kai šiais metais energijos išteklių kainos laikosi aukštame lygyje ištisus metus“, – sakė VERT tarybos narys Matas Taparauskas.
Lyginant su praeitais metais, sąskaitas turėsime didesnes 20–30 proc.
Šilumos kaina smarkiai skiriasi ir tarp vietovių. Pavyzdžiui, Vilniaus rajonas už šilumą moka 2,5 karto daugiau nei Vilniaus miestas.
„Žemiausia kaina yra Utenoje, Vilniuje, Alytuje, tuo tarpu aukščiausia kaina – Vilniaus rajone, Biržuose“, – tęsė M. Taparauskas.
Tarp didmiesčių daugiausiai mokės Panevėžio gyventojai. Per metus panevėžiečių sąskaitos šoktelėjo dvigubai, tad nerenovuotame name 50 kvadratinių metrų buto vidutinė sąskaita bus nebe 59, o 91 euras.
„Iki tol „Panevėžio energija“ iš „Lifosos“ supirkdavo pigią šilumą, o prasidėjus karui, kada veikla buvo sustabdyta, „Panevėžio energija“ buvo priversta šilumą gaminti savo katilinėje Kėdainiuose naudojant brangesnį kurą – gamtines dujas“, – teigė „Panevėžio energijos“ atstovė Daiva Paulauskienė.
Sausio mėnesio sąskaitos, tikėtina, gyventojų irgi nepradžiugins. Įprastai tai būna šalčiausias mėnuo.
„Lyginant su praeitais metais, sąskaitas turėsime didesnes 20–30 proc.“, – sakė V. Lukoševičius.
Pirmiausia šildymo sąskaitas pamato tie gyventojai, kurie pranešimus gauna internetu. Popierinės sąskaitos pasieks per šią ir kitą savaitę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...