- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sodo elektriniai įrankiai, kaip ir kiti elektronikos prietaisai, paprastai turi daug įvairių metalų, plastikų, baterijų ir kitų medžiagų, kurias būtina perdirbti. Vis tik naudota elektronika neturėtų iškart patekti pas atliekų tvarkytojus, nes neretai po nedidelio remonto ją galima pakartotinai naudoti ir taip taupyti gamtos išteklius.
Akivaizdu, kad elektriniai įrankiai (žoliapjovės, vejapjovės, akumuliatorinės žirklės, motoriniai purkštuvai, šakų smulkintuvai, lapų pūtikliai ir kt.) – kiekvienam palengvina darbus sode ar darže. Maža to, ūkyje nepamainomi tampa ir Lietuvoje vis daugiau populiarumo sulaukiančios vejapjovės robotai. Robotams įkrauti naudojama elektros energija, o juos vartotojai renkasi ne tik dėl patogumo, bet ir dėl ganėtinai tylaus robotų veikimo, neišmetamų teršalų ir mažų elektros energijos sąnaudų.
Tačiau sodo ir daržo elektriniai įrankiai, kaip ir kiti gaminiai, dėvisi ir virsta atliekomis, o juose esantys įvairūs metalai, baterijos, plastiko, stiklo ir kitos medžiagos po perdirbimo naudojamos kitų gaminių gamybai.
„Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo nauda visuomenei neabejotina. Rūšiavimas ir perdirbimas užkerta kelią atliekoms patekti į sąvartynus, sumažina vandens, oro ir dirvožemio taršą. Pakartotinis elektronikos įrankių naudojimas prailgina jų eksploatacijos laiką, o antrinių žaliavų panaudojimas taupo gamtos išteklius ir energijos sąnaudas bei mažina atliekų tvarkymo išlaidas“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimu, pernai pasaulyje buvo perdirbta mažiau nei penktadalis visų elektronikos atliekų. Tai reiškia, kad dauguma susidariusių elektroninės įrangos atliekų pateko į sąvartynus ar buvo sudegintos, o ne surinktos pakartotiniam naudojimui ir apdorojimui (perdirbimui). Konservatyviu JT ekspertų vertinimu, iš elektronikos atliekų vien 2019 metais nebuvo išgauta 14 mlrd. JAV dolerių vertės tauriųjų metalų (aukso, sidabro, platinos ir kt.).
Kaip perdirba atliekas
Pagal žiedinės ekonomikos principus, visi gaminiai, kurie netinkami pakartotiniam naudojimui, turėtų keliauti į perdirbimą ar energijai gauti ir tik kraštutiniu atveju patekti į sąvartyną. Taigi, nedidelio remonto reikalaujanti ir asmeniniam naudojimui nebereikalinga įranga gali būti parduota, paaukota labdarai, bendruomenei ar tiesiog padovanota. Ir tik pakartotiniam naudojimui netinkantys prietaisai turi patekti pas atliekų tvarkytojus.
„Specialistai nuo elektronikos įrenginių specialia įranga ir laikantis visų saugumo reikalavimų atskiria metalą, plastiką, akumuliatorių ir kitas medžiagas. Visos medžiagos po rūšiavimo patenka į perdirbimą, o tam netinkančios – į deginimą energijai gauti. Tik dėka atsakingai atliekas rūšiuojančių visuomenės narių atliekos nepatenka į buitinių atliekų konteinerius ir neteršia aplinkos jas paliekant bet kur“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Kam priduoti seną elektroniką
Pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, kasmet organizacijos skiria daug lėšų visuomenės švietimui, organizuoja aplinkosaugos projektus kaip „Mes rūšiuojam“, gyventojams vis dar neretai kyla daug klausimų, kam ir kaip priduoti neveikiančią elektronikos įrangą.
EGIO ir GIA vadovė primena, kad gyventojai nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą gali nemokamai priduoti ja prekiaujančiose mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, pardavėjų prekybos vietose, elektronikos gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose, savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikštelėse arba nuvežti atliekų tvarkytojams. Atliekų tvarkytoją galima išsikviesti ir į namus. Daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimą ir jų pridavimo vietas bei sąlygas galima rasti gyventojams skirtoje internetinėje svetainėje www.atliekos.lt arba www.eei.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo6
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...