- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva 12 metų yra visateisė Europos Sąjungos narė, tačiau lietuviškos pramonės gaminiai bendroje Europos rinkoje kelią skinasi sunkiai. Vienas iš pagrindinių „stabdžių” - tarptautiniai sertifikatai, kurių neturėjimas užveria vartus į patraukliausias vakarų rinkas.
Nors tarp gamintojų netyla diskusijos, ar sertifikatai iš tikrųjų liudija kokybinę pažangą, ar visgi tai tėra brangi įvaizdžio detalė, vis dažniau sutariama: be jų europinės rinkos neužkariausi. Kas trukdo sertifikuoti lietuviškus gaminius?
Didžioji dalis Lietuvos gamintojų vis dar išdidžiai puikuojasi vadinamosiomis „gamintojo deklaracijomis“. Tokiuose dokumentuose kokybės standartų laikymąsi liudija ne nepriklausomi vertintojai, bet pats gamintojas. Tačiau išorinio legitimumo neturinčios „vidinės” Lietuvos gamintojų deklaracijos mažai tepadeda skinantis kelius bendrojoje ES rinkoje, prie kurios Lietuva prisijungė 2004 metais. Beldžiantis į vakarų rinkas ir dalyvaujant konkursuose, dažniausiai privalu turėti kito „kalibro” dokumentus - tarptautiniu mastu pripažįstamus sertifikatus, patvirtinančius gaminių atitiktį europiniams standartams.
Vokiečiai nežaidžia
Žvelgiant iš pirkėjo perspektyvos, tarptautinių sertifikatų turėjimas byloja pastovią gaminių kokybę. Tokie sertifikatai įprastai apima ne tik gaminį, bet ir pačią gamyklą, kurioje yra gaminami. Sertifikavimo taisyklės numato, kad gamintojas gali būti tikrinamas ir inspektuojamas nepriklausomų užsienio laboratorijų be išankstinio perspėjimo. Todėl rizikuoti gaminių kokybe tampa neįmanoma.
Galimybes gauti sertifikatus riboja reikalavimas, kad absoliučiai visi gaminio komponentai būtų atskirai sertifikuoti.
Prekybos ES rinkoje požiūriu, europinio ar pasaulinio lygio standartus įrodantys sertifikatai tampa gyvybiškai būtina produktų pardavimo sąlyga. Pavyzdžiui, elektrotechnikos srityje pagrindinis ES šalyse reikalaujamas dokumentas yra ENEC sertifikatas (angl. the European Norms Electical Certification).
Kaip teigia Tomas Pukas, „Ecolight” šviestuvus su šviesos diodais gaminančios įmonės „Elektros taupymo sprendimai” vadovas, investicija į ENEC yra brangi, tačiau atsiperkanti: „Seno kirpimo gamintojai Lietuvoje dažnai pajuokia sertifikatų madą, tačiau juokas gali baigtis ašaromis - pavyzdžiui, be ENEC dokumento su rimčiausiais klientais Vokietijoje net pokalbio negalėdavome pradėti”.
ENEC sertifikatas yra pagrindinis aukštos kokybės elektrotechnikos gaminių sertifikatas Europos Sąjungoje, liudijantis, kad produktas yra visiškai saugus naudoti, o visos techninės charakteristikos yra ištestuotos ir patvirtintos nepriklausomos laboratorijos. Linksmakalnyje įsikūrusi įmonė „Elektros taupymo sprendimai” yra pirmoji Lietuvoje šviestuvų gamintoja, kuriai šį rudenį pavyko gauti šį prestižinį dokumentą. Bendrovė yra oficiali olandų technologijų giganto „Philips” partnerė.
Lietuviškos sertifikavimo kančios
Jei tarptautinių sertifikatų turėjimas atveria verslui plačias tarptautines galimybes, kyla klausimas, kas trukdo Lietuvos įmonėms sklandžiai įgyvendinti sertifikavimo procesą. T. Pukas visų pirma išskiria investicijų veiksnį: „Galimybes gauti sertifikatus riboja reikalavimas, kad absoliučiai visi gaminio komponentai būtų atskirai sertifikuoti”, - teigė specialistas: „Daugelį verslininkų atbaido galutinė šio ilgo proceso kaina”.
Kalbant apie pramoninę gamybą, vieno produkto sertifikavimas įprastai kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Jei gaminį sudaro trys komponentai, būtina sertifikuoti visus tris sudedamuosius elementus. Tuomet sertifikavimo kaina išauga iki 30000 eurų arba dar didesnių sumų priklausomai nuo gaminio komponentų kiekio.
Kitas svarbus aspektas, stabdantis lietuviškų produktų sertifikavimą, yra griežti reikalavimai produktų kokybei ir saugumui bei pačiai gamyklai, kurioje užgimsta sertifikuojami produktai. Gamykla privalo laikytis kokybės patikros procedūrų, turėti tam reikalingą specialią įrangą, saugoti įrašus apie gaminių patikrą, turi būti įsidiegusi bent jau ISO 9001 kokybės vadybos standartą ir išpildyti kitus specializuotus reikalavimus.
„Visai nesvarbu, ar tu gamini arbatą, ar metalo apdirbimo mašinas - svajonės apie vakarietišką eksportą netruks atsimušti į sertifikatų reikalaujančią Europos rinką”,- teigė „Ecolight” vadovas: „Kuo daugiau Lietuvos verslas kalbės apie sertifikavimą kaip apie perteklinį išlaidavimą, tuo mažiau šansų turėsime viliodami Europos pirkėjus”.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje1
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...