- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjantis šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjęs, tačiau priklausomai nuo to, kur gyvenate, kainos gali skirti net keliais kartais. Kiek reikės mokėti už šildymą ir kurie miestai mokės daugiau ar mažiau? Plačiau – LNK reportaže.
Nors orai dar džiugina, ruduo vis tiek ateis kartu su visų nelaukiamu šildymo sezonu. Ekspertai ramina, kad jis bus mažiau baisus nei praėjęs.
„Turėtume matyti bent 20 proc. pigesnį šildymo sezoną“, – sakė laikinoji Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiūtė.
Šildymo kainos labiausiai mažėja dėl atpigusio biokuro.
„Šiemet matome 60 proc. atpigusias biokuro kainas“, – teigė A. Bagočiūtė.
Tačiau šildymo kainos Lietuvoje skirsis – pigiausia šiluma bus Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, o rangiausiai mokės Panevėžys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Būna susirinkimai, kelia klausimus, kodėl tiek daug mokėti? Na, jei žmonės nesirūpina patys, tai taip ir gaunasi“, – sakė senjoras.
„Mūsų namas renovuotas, gyvename labai šiltai ir tikrai nemokame daug“, – pasisakė moteris.
Galime pasiguosti, kad iš Baltijos šalių šildymas pigiausias Lietuvoje, Estijoje šiek tiek brangesnis, o brangiausiai kišenes patuštins Latvijos vartotojai. Tačiau šilumos tiekėjų asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad nors didmiesčių gyventojai Lietuvoje mokės pigiau, mažesni miestai ir miesteliai mokės brangiau.
„Pati blogiausia situacija bus žiedinėse savivaldybėse, kur yra daug mažų miestelių, o biokuro – nedaug. Juose vis dar naudojama nemažai gamtinių dujų“, – kalbėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.
Tai reiškia, kad Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio rajonų, kuriuose šilumą tiekia mažos įmonės, gyventojai mokės net tris kartus daugiau nei jų kaimynai iš gretimo miesto.
Pati blogiausia situacija bus žiedinėse savivaldybėse, kur yra daug mažų miestelių, o biokuro – nedaug.
„Tuose bendrabučių tipo pastatuose, kurie aukšti, siauri, lengvai perpučiami, mažai renovuoti, vidutiniškai sąskaitos dydis pernai buvo apie 150 eurų. O geriausiuose, renovuotuose pastatuose sąskaita buvo apie 45 eurus“, – teigė V. Lukoševičius.
Sovietinės statybos daugiabučiuose vidutinė sąskaita praėjusį šildymo sezoną buvo apie 110 eurų. Nuo pernai metų sąskaitos reikia nubraukti penktadalį sumos ir gausis suma, kurią teks mokėti ateinančią žiemą.
Geros žinios ir individualių namų savininkams – beveik dvigubai atpigo malkos bei granulės.
„Pirkti malkas pagal skelbimą ir kūrenti tą nefiktyvų pečių yra efektyviausias būdas. Tik reikia kas rytą, kas penkias valandas nešioti malkas, pelenus valyti “, – kalbėjo Lietuvos energetikos agentūros duomenų analitikas Antanas Budraitis.
Šildymas atpigs ne tik dėl biokuro kainų, bet ir dujų.
„Dujų kainų kritimas yra didžiulis, palyginus su pernai metais“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros duomenų analitikas Dovydas Balčiūnas.
Tačiau tų individualių namų šeimininkai, kurie šildosi dujomis, nepajus tokio didelio atpigimo.
O kokios kainos bus nuo kitų metų sausio, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtins tik lapkritį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...