- Gabrielė Grigošaitytė, LNK.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasideda derybų metas su darbdaviais. Įmonės jau skaičiuoja savo biudžetus, o darbuotojai kreipiasi į vadovus su prašymais padidinti darbo užmokestį. Anot personalo atrankos agentūros, geriausia tą daryti per metinį pokalbį, kurį paprastai inicijuoja vadovas. Tačiau tokią praktiką taiko ne visos įmonės.
Nuo vienos dėžės prie kitos. Pakavimo linijoje besisukanti Kristina sako, kad ne nuo sudėliotų etikečių, o pareigų priklauso, kiek ji uždirbs.
„Alga priklauso nuo to, kaip keičiasi mūsų pareigos, ką tu išmokai darbe, ar ilgai dirbi, ar kažką išmoksti“, – pasakojo įmonės darbuotoja Kristina.
Etikečių spausdinimo įmonėje Gintaras pluša 20 metų, bet kelti atlyginimo neprašo. Laukia, kol darbdavys pasiūlys.
„Pas mus tokia praktika, kad kiekvienais metais pakeliamas atlyginimas tam, kad išlaikytų darbuotojus“, – aiškino įmonės darbuotojas Gintaras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kol darbuotojai sukasi prie įrenginių, vadovas skaičiuoja įmonės biudžetą ir jau gali pasakyti, jog gamybos darbuotojų atlyginimai augs ir kitąmet.
„Šiandien yra labiau darbuotojų rinka, nes jų trūksta, ypač gamybiniame sektoriuje. Tai rinka diktuoja ir mes to negalime neatliepti“, – pabrėžė „Pakmarko“ vadovas Aidas Mackevičius.
Gintaras ir Kristina planuoja, kur išleis dalį algos, mat pažadas – duotas. Atlyginimai didės nuo 5 iki 10 proc.
„Noriu paskolas greičiau atiduoti“, – sakė Gintaras.
„Yra rūpesčių visokių: mokesčiai, vaikai, kuriems reikia pastoviai“, – teigė Kristina.
Vienur derybos su darbdaviais jau įsisuko, kitur – dar tik prasidės.
„Nors ir kasdien gali eiti prašyti, bet reikia suprasti – jei verslui bus gerai, jei darbdavys bus pajėgus mokėti, tai jis tikrai pasidalins tuo“, – akcentavo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Pasidalinti darbdaviai įprastai yra linkę per metinius pokalbius. Jei tokios praktikos įmonėje nėra, žengti pirmąjį žingsnį turės darbuotojas.
„Reikia būti pasidarius rinkos tyrimą, pasitikrinti save kaip specialistą, kokias pareigas užimate, kokios atsakomybės, kokie atlyginimai vaikšto rinkoje ir tuomet nusistatyti, kuriuos dalykus geriausiai žinote, mokate, įsivardinti savo pliusus, projektus ir taip pasirengę galite keliauti pas darbdavį“, – patarimais dalijosi „IPRA LT“ direktorė Giedrė Stepučinskienė.
Darbdavių atstovė tikina, kad atlyginimai tikrai augs ir kitąmet. Tik abejoja, kad privatus verslas pavys viešąjį sektorių.
„Verslas jau dabar turi mažesnį vidutinį darbo užmokestį nei viešasis sektorius ir tas mus neramina, nes matome, kad verslui nelengva bėgti tuo pačiu greičiu“, – pripažino A. Maldutytė.
„Tikimės, kad atlyginimai vidutiniškai didės mažiau nei 9 proc. kitais metais ir tos tendencijos taip greitai neišsikvėps“, – vylėsi Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Anot personalo atrankos ekspertės, derybos su darbdaviu neišsikvėps, jei žmogus žinos ne tik didžiausią, bet ir mažiausią ribą, kiek nori uždirbti.
„Norėti didesnio atlyginimo yra viena, bet kokie tai yra skaičiai. Darbdavys sakys 50 eurų, bet ar jums tas 50 eurų yra tinkama“, – kalbėjo G. Stepučinskienė.
Darbdaviai signalizuoja, kad ši atlyginimų karuselė nesitęs amžinai. Pramonėje – spaudimas dėl rezultatų: žmogus brangsta, bet pagaminti per tą pačią valandą daugiau nesugeba.
„Nieko už dyką nebūna, mes konkuruojame su Kinija, Indija ir ten žmonės dirba kitaip – po 14 valandų, ne 8 valandas bei turi perpus mažiau atostogų dienų negu mes“, – teigė A. Mackevičius.
„Pagal 2023 metų rezultatą, darbo užmokesčio fondo santykis su BVP Lietuvoje euro zonos vidurkis buvo didesnis nei gerovės valstybių Švedijos, Suomijos“, – sakė Šiaulių banko vyr. ekonomistė.
Bet darbdavių pretenzijas gali išsklaidyti atkaklumas. Tašką derybose deda tas, kas ateina pasiruošęs dėl algos kovoti iki galo.
„Visą laiką galime pasiklausti, ką galime padaryti, kad mūsų atlyginimas padidėtų, pokalbis apie mūsų karjeros galimybes, atsakomybes, apsibrėžkite laikotarpį, kada galite grįžti pas darbdavį su šiuo klausimu vėl“, – priminė „IPRA LT“ direktorė.
Vyriausybė prognozuoja vidutinis darbo užmokestis kitąmet didės 7,6 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...