- Valdas Pryšmantas, Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, kai kurie Lietuvos ekonomistai sako, kad ši kova su infliacija baigiasi – ECB jau kitų metų viduryje turėtų pradėti mažinti palūkanas, o tokią taktiką galėtų keisti nebent dideli netikėtumai. Visgi kai kurie ekspertai ECB žingsnį vertina atsargiau.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad toks ECB sprendimas gali reikšti norą patikrinti, kaip esamos sąlygos veikia verslo ir gyventojų galimybes skolintis.
„Neįvyko nieko netikėta, jau praėjusio susitikimo metu rugsėjo mėnesį bankas signalizavo, kad jau bent kurį laiką nedidins palūkanų normų ir pasižiūrės, kaip dabar labai aukštame lygyje vertinant pagal istorinius standartus esančios palūkanų normos paveiks kreditavimą, gyventojų ir įmonių galimybes skolintis“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Mes prognozuojame, kad per artimiausią pusmetį yra didelė tikimybė, kad matysime euro zonos recesiją.
Jo manymu, palūkanų normos didinimas ateityje mažai tikėtinas: „Dabar jau matome, kad palūkanų normų tolesnio didinimo tikimybė yra labai maža. Turi įvykti kažkas labai netikėto, labai stiprus ekonomikos augimas, infliacijos šuolis neaišku iš kur gali atsirasti, kuris paskatintų Europos Centrinį Banką kelti palūkanų normas“.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sako, kad palūkanų norma yra pasiekusi piką, jas ECB galėtų didinti nebent išaugus infliacijai.
„Niekas ir nesitikėjo, kad šiandien bus pakeistos palūkanos (...) Tai turbūt yra gerai, kad jokių staigmenų nebuvo, lauksime gruodžio susirinkimo. Neturime lūkesčių ir dėl gruodžio didinimo, ciklas didinimo yra pasibaigęs, nebent infliacija, kažkas labai išgąsdins centrinį banką. Palūkanų normos pikas yra čia, dabar“, – BNS sakė T. Povilauskas.
N. Mačiulis sako, kad ECB jau gruodį gali pranešti apie greitai pasiekiamus infliacijos sumažinimo tikslus, be to, jis privalo atsižvelgti ir į galimą recesiją euro zonoje kitų metų pirmąjį pusmetį ir dėl to mažinti bazinę palūkanų normą.
„Mes prognozuojame, kad per artimiausią pusmetį yra didelė tikimybė, kad matysime euro zonos recesiją, vis tiktai ekonomominis stabilumas yra netiesioginis Europos Centrinio Banko tikslas, bet negalima jo ignoruoti ir matant galimai nedarbo lygio didėjimą, nemokumo lygio didėjimą, tikėtina, kad ECB pakeis kryptį ir jau jau pradės mažinti palūkanas kitų metų viduryje“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Tuo metu Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius sako, kad ECB sprendimas stabdyti pinigų politikos griežtinimą dar nereiškia pasiekto palūkanų normų piko.
„Tai reiškia, kad vertindami dabartinę situaciją jie mano, kad to pakanka, (...) kad toks palūkanų normų lygis padarys reikšmingą įtaką tam, kad būtų grįžtama prie jų užsibrėžto 2 proc. infliacijos (euro zonoje – BNS) tikslo“, – BNS ketvirtadienį sakė L. Marcinkevičius.
Turime suprasti, kad net jeigu 2 proc. infliacijos tikslas bus pasiektas, tai nereiškia, kad pinigų vertė nustos mažėti.
„Žinutė sudėliota taip, kad jie (ECB – BNS) neužsiriša sau visiškai rankų, nesako, kad viskas užbaigta, bet pasako, kad jeigu nebus reikšmingų pokyčių su infliacijos dinamika, tokio lygio turėtų pakakti“, – sakė jis.
Pasak L. Marcinkevičiaus, pasiekus 2 proc. infliacijos euro zonoje tikslą, ECB vis tiek turėtų pasvarstyti apie savo pinigų politikos peržiūrą.
„Turime suprasti, kad net jeigu 2 proc. infliacijos tikslas bus pasiektas, tai nereiškia, kad pinigų vertė nustos mažėti. Šią ribą nebūtinai reikia naikinti ar mažinti, tai irgi turbūt nebūtų atsakymas, tačiau reikia peržiūrėti pačią pinigų politiką ir jos veikimo mechanizmą“, – teigė L. Marcinkevičius.
„Jeigu mes imtume 20–30 metų perspektyvą, mūsų amžiaus žmonės dabar atsidėję 1 tūkst. eurų, su tokia infliacija išėjus į pensiją niekur neinvestuota ir padėta po čiužiniu ši suma būtų verta 300 eurų. Tai mes vis tiek turėtume labai reikšmingą pinigų nuvertėjimo mastą“, – kalbėjo ekspertas.
ECB po 15 mėnesių trukusio pinigų politikos griežtinimo šįkart nusprendė pasirinkti laukimo ir stebėjimo taktiką dėl smarkiai pabrangusio skolinimosi ne tik silpstant vartojimui ir lėtėjant infliacijai, bet stiprėjant susirūpinimui dėl gresiančios recesijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
IVPK žada kreiptis į vyriausybinę komisiją dėl sutarties su „Foxpay“
Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) žada kreiptis į strateginius sandorius tikrinančią vyriausybinę komisiją dėl prieš kelis metus sudarytos sutarties su finansinių technologijų įmone „Foxpay“, dėl kurios veiklos t...
-
V. Sinkevičius: nesutarimai dėl Gamtos atkūrimo akto gali kurti neigiamą precedentą1
Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos ministrams sutarus dėl Gamtos atkūrimo akto, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad tokio sprendimo priėmimas padidins ES patikimumą. Bet, anot jo, Vengrijos paskutinės minutės pozicijų pakeitimai ir k...
-
Ieškant lėšų gynybai, Prezidentūra ragina svarstyti aukštų pajamų apmokestinimą
Vyriausybei pateiktus siūlymus papildomam gynybos finansavimui, prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad šalies vadovas nepritaria akcizų didinimui bei su verslo liudijimais susijusiems reguliavimo pakeitimams. Anot jo, vietoje š...
-
Sostinės Tarandės gatvėje prasidės rekonstrukcijos darbai
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad artimiausiu metu sostinėje prasidės Tarandės gatvės rekonstrukcijos darbai. ...
-
Seimo komitetas siūlo mažesnį CO2 dedamosios didinimą benzinui artimiausiais metais
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) svarstydamas siūlymus, numatytus Valstybės gynybos fondo projekte, nusprendė iš dalies pritarti Laisvės partijos atstovų Aušrinės Armonaitės ir Vytauto Mitalo siūlymui didinti CO2 dedamąją ben...
-
Ministerija visiškai netaršų viešąjį transportą savivaldybėms finansuoti siūlo RRF lėšomis1
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad iki 2030 metų savo viešojo transporto atnaujinimą į 100 proc. alternatyviaisiais degalais varomą savivaldybės gali finansuoti Ekonomikos ir gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (ang...
-
„Litgrid“: pigus importui, didmeninė elektros kaina per savaitę sumažėjo 6 proc.
Dėl pigesnio importo iš kitų šalių vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 10–16 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 6 proc. iki 89 eurų už megavatvalandę (...
-
Lietuva ir Baltijos jūros šalys sutarė dėl vandenilio infrastruktūros plėtros
Aštuonių Baltijos jūros regiono šalių dujų perdavimo sistemų operatorės sutarė kartu kurti vandenilio infrastruktūrą bei pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. ...
-
Kaip išvengti problemų perkant skrydžius per populiarias platformas?
Keleivių teisių gynėjai sako, kad sulaukia daugiau skundų dėl skrydžių su persėdimu. Vis daugiau keleivių Lietuvoje, įsigijusių kelis atskirus skrydžius kelionei su persėdimu, neatkreipia dėmesio į tai, kad tai – skirtingi, o ne jungiamiej...
-
Sutinka: susitarimo dėl MMA didinimo nuo kitų metų, tikėtina, nebus
Trišalei tarybai antradienį planuojant paskutinę diskusiją dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo nuo kitų metų, ministerijos, darbdavių ir profsąjungų atstovai sutinka – pasiekti susitarimo tikriausiai nepavyks. Todėl galutin...