- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungai (ES) diskutuojant, ar įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad padidinus įvežimo tarifus visai žemės ūkio produkcijai, jos patekimo į ES rinką problema būtų išspręsta.
„Matau sprendimą, kad muitų įvedimas ne tik grūdams, ne tik aliejingoms sėkloms sprendžia šitą problemą. Įvedus muitą maksimaliam rusiškų maisto produktų ir pašarų sąrašui šitą problemą spręsime“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė K. Navickas.
„Rusijos produkcija bus nekonkurencinga per kainą ES vidaus rinkoje, tai sudarys galimybes kitoms šalims (...). Bendras ES sprendimas dėl muito sprendžia problemą iš esmės. Tada visos šalys, įsiveždamos rusišką produkciją, sumoka muitą. Ir tada kaina nulemia, kurį produktą pasirinkti“, – teigė ministras.
Briuseliui praėjusį penktadienį pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.
Anot ministro, Lietuva kviečia kitas ES šalis palaikyti pasiūlymą.
„Telkiame šalis, kurios palaikytų šią mūsų idėją. Keletą turime, kol kas neįvardysiu. (...) Norime, kad sąrašas plėstųsi“, – kalbėjo K. Navickas.
Pasak ministro, dėl muitų padidinimo ES šalims susitarti lengviau nei dėl importo draudimo, nes tam nereikia vienbalsio visų bloko šalių sutarimo. „Jis yra realesnis“, – sakė K. Navickas.
EK siūlymu, muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.
K. Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais kovą siūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.
EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...