- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva, kuriai trūksta žaliavinio pieno, nemažai jo superka Latvijoje ir Estijoje. Mūsų šalies ūkininkai tame didelių problemų neįžvelgia, užtat konkurencija su Lenkijoje pagamintais pieno produktais kelia didelį nerimą, teigia žemdirbių atstovai, rašo „Lietuvos rytas“.
„Lietuvos rytas“ duomenimis, iš Lenkijos importuojamų pieno gaminių kiekis auga įspūdingais tempais: 2019 metais jų atvežta per 26 tūkst. tonų, o 2022-aisiais – jau per 45 tūkst. tonų.
„Šiaip mes, ūkininkai, su perdirbėjais dažnai pasiginčijame, tačiau sutariame dėl vieno: tai, kas vyksta su importu iš Lenkijos, yra Lietuvos pieno rinkos žlugdymas. Arba yra kažkoks prekybos tinklų susitarimas dėl mažesnės maržos lenkiškai produkcijai, arba ji tiesiog tiekiama dempingo kainomis“, – savaitraščiui pasakojo Eimantas Bičius, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius.
Pastebi manipuliacijas
Kaip rašoma „Lietuvos rytas“ savaitraštyje, pernai išaiškėjo bent pora atvejų, kai lenkiška produkcija buvo pristatoma kaip lietuviška. Pirmiausia tuo pasižymėjo vienas prekybos centrų reklamuodamas pieną su savo privačiu ženklu. Išlindus ylai iš maišo dalis reklamos buvo nuimta, o viskas paaiškinta žmogiškąja klaida.
Savo ruožtu kainų lyginimo portalo pricer.lt ekspertai aptiko, kad „Varėnos pienelio“ produktų linijos „Aistė“ gaminiai, kai kuriose parduotuvėse žymimi etikete su Lietuvos vėliava, daugiausia yra pagaminti Latvijoje – bendrovėje „Tukuma piens“. Taip yra ir su graikišku jogurtu, ir su sūrių salotomis, ir su sviestu.
Tokios manipuliacijos dėl kilmės šalies kenkia ir mums, ir vartotojams. Visi juk suprantame, kad lietuviškas pienas natūralesnis, kaip ir kiauliena ar daržovės.
Bandymai pristatyti tokią produkciją kaip lietuvišką turi pagrindo. Kaip rodo apklausos, pirkėjai patys linkę kur kas dažniau rinktis vietos gamintojų produktus.
Kita vertus, šįmet atlikti tyrimai parodė, kad dauguma atvejų lietuviškas pienas yra kokybiškesnis nei, pavyzdžiui, lenkiškas, nes turi daugiau vertingųjų baltymų, rašo „Lietuvos rytas“.
„Tokios manipuliacijos dėl kilmės šalies kenkia ir mums, ir vartotojams. Visi juk suprantame, kad lietuviškas pienas natūralesnis, kaip ir kiauliena ar daržovės“, – kalbėjo E. Bičius.
Nežada kainų kritimo
Kai kurie pieno produktai per metus atpigo keliais procentais, o kiti – net ir daugiau negu dešimtadaliu. Tai daugiausia lėmė sumažėjusios pieno supirkimo kainos, kurios labiausiai smuko praėjusių metų pradžioje. Tačiau pastaraisiais mėnesiais jos akivaizdžiai pasistiebė.
„Lietuvos rytas“ duomenimis, lapkritį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 41,96 cento už kilogramą. Ji buvo 7,8 proc. didesnė nei spalį, o nuo rugpjūčio išaugo net 23,9 proc.
Tad tikėtina, kad bent artimiausiais mėnesiais pieno produktai parduotuvėse vargu ar toliau pigs – geriausiu atveju kainos liks stabilios.
Pasak E. Bičiaus, mūsų šalyje sutartyse su perdirbėjais kaina skaičiuojama pagal bazinius pieno rodiklius, o rudenį ir žiemą jo riebumas būna didesnis, todėl auga ir galutinė kaina.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...