Išaugus darbo krūviui visuomenės sveikatos specialistai prašo didesnio finansavimo

Dėl koronaviruso pandemijos smarkiai išaugus darbo krūviui visuomenės sveikatos priežiūros specialistai prašo didesnio finansavimo.

Visuomenės sveikatos biurų atstovai teigia, kad papildomas darbo krūvis pandemijos metu buvo kompensuotas tik iš dalies: finansavimas skirtas už papildomas funkcijas, bet viršvalandinio darbo apmokėjimui lėšos nenumatytos ir jas siūlyta finansuoti „dirbtinai sumažinus finansavimą kitoms veikloms“.

„Pandemijos metu visuomenės sveikatos biurams pavesta daug naujų, iki šiol nevykdytų funkcijų: darbas mobiliuose punktuose, karščiavimo klinikose, konsultavimas telefonu, vykimas į oro uostus, darbas mobiliose komandose, nuo pavasario pavesta dar viena didelių žmogiškųjų išteklių pareikalavusi funkcija – testavimas“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos tarybos pirmininkė Jūratė Grubliauskienė.

Klaipėdos rajono Visuomenės sveikatos biuro (VSB) direktorė Neringa Tarvydienė savo ruožtu teigė, kad nepaisant išaugusio darbo krūvio atlyginimų augimas visuomenės sveikatos priežiūros specialistams nekilo.

Kalbant apie finansavimą, visuomenės sveikatos biurų situacija nėra labai gera, finansavimas būtent už šituos papildomus darbus nebuvo skirtas.

„Kalbant apie finansavimą, visuomenės sveikatos biurų situacija nėra labai gera, finansavimas būtent už šituos papildomus darbus nebuvo skirtas, biurai nuo praėjusių metų spalio mėnesio vykdė  epidemiologinius atvejų tyrimus ir teikė pagalbą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau  lėšų už papildomus darbus negavo“, – sakė N. Tarvydienė.

Pasak jos, 2020 metų gruodžio mėnesio duomenimis, per 500 biurų darbuotojų padėjo savaitgaliais ir švenčių dienomis, apklausė daugiau kaip 40 tūkst. asmenų. „Šis darbas nesustojo ir prisidėjo papildomų darbų, susijusių su ugdymo įstaigomis, deja, finansavimas darbuotojų darbo užmokesčiui nedidėjo, paskutinis kilimas buvo 2019 metais“, – kalbėjo N. Tarvydienė.

„Šiuo metu specialistų vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis sudaro 872 eurus, kai valstybėje pagal ministro patvirtintą poreikio apskaičiavimo metodiką mėnesinis neto darbo užmokestis turėtų būti 1064 eurai, deja, jau metai iš metų specialistų darbo užmokesčiui negauname to, kas suplanuota pagal poreikį ir kasmet skiriamas poreikių neatitinkantis finansavimas“, – pažymėjo biuro vadovė.

Asociacijos vadovė J. Grubliauskienė sakė, kad visuomenės sveikatos specialistai prašo didesnio finansavimo 2022 metais, taip pat kompensacijos už papildomą darbo krūvį.

„Valstybės dotacijoje 2022 metams būtina numatyti lėšų didinimą darbuotojų darbo užmokesčiui. Mes reikalaujame, kad lėšos būtų skiriamos pagal patvirtintą metodiką, jei yra sutarta, kaip bus apskaičiuojamas lėšų poreikis darbuotojų darbo užmokesčiui, manome, kad jis negali būti dirbtinai sumažinimas. Kitas siūlymas, kadangi pandemija nesibaigia, prašome kompensuoti patiriamas išlaidas už darbą savaitgaliais ir po darbo valandų, skiriant  papildomai lėšų, o ne mažinant finansavimą kitoms funkcijoms“, – reikalavimus įvardijo J. Grubliauskienė.

Specialistai taip pat nurodo, kad nėra suplanuotas atlyginimų augimas – pagal dabartinius valstybės biudžeto dotacijos planus, artimiausius trejus metus atlyginimai nesikeis.

Anot spaudos konferencijos dalyvių, remiantis nustatyta metodika, visuomenės sveikatos specialisto darbo užmokesčiui valstybės asignavimuose sveikatos biurams turėtų būti skiriamas toks finansavimas, kad atlyginimas į rankas vidutiniškai siektų 1064 eurus, tačiau skiriamų lėšų pakanka vidutiniškai 872 eurų atlygiui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių