Diskusijų apie ne visada tinkamai panaudojamas viešąsias lėšas netrūksta. Tačiau visame pasaulyje – ne išimtis ir Lietuva – piliečiai turi teisę patys siūlyti idėjas, kaip panaudoti dalį biudžeto ir prisidėti prie tokių projektų įgyvendinimo. Taikant šią praktiką visuomeninės lėšos panaudojamos tikslingiau, o žmonės įgyja praktinių žinių.

Pirmiausia – mokyklose

Dalyvaujamasis biudžetas užsienyje – nenaujiena. Tai būdas bendruomenėms – ar tai būtų miesto gyventojai, ar mokyklos mokiniai, ar kokios nors organizacijos nariai – pačioms nuspręsti, kaip panaudoti viešąsias lėšas. Įprastai bendruomenės nariai siūlo idėjas ir balsuodami renka labiausiai patikusią, o vadovybė įsipareigoja įgyvendinti rinkimus laimėjusį pasiūlymą. Taip tokiuose Europos miestuose kaip Paryžius, Barselona, Florencija ar Gdanskas atsirado naujos viešosios erdvės arba unikalios istorinių pastatų ar erdvių transformacijos, pagerėjo įvairi infrastruktūra.

Lietuvoje pirmieji dalyvaujamojo biudžeto projektai pradėti įgyvendinti būtent mokyklose. Tokia praktika itin populiari Paryžiuje, kur apie 90 proc. mokyklų jau yra ją išbandžiusios. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) iniciatyvų vadovė Deimantė Žemgulytė teigia, jog organizacija dalyvaujamojo biudžeto pritaikymą pirmiausia Lietuvos mokyklose vertino kaip galimybę auginti pilietiškus jaunus asmenis, kurie vėliau aktyviai įsitrauktų į savo savivaldybių sprendimų priėmimą, geriau suprastų, kaip veikia biudžetas, būtų didesnio finansinio ir pilietinio raštingumo.

TILS jau pagelbėjo daugiau nei 40 mokyklų įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą, o šiuo metu Lietuvoje yra vienuolika savivaldybių, kurios arba jau įgyvendina, arba planuoja tokius projektus įgyvendinti ateityje. Kaip atrodo tokių projektų procesas?

Būtų labai skaidru sužinoti, kaip vyksta pirkimai, kokiame etape dabar yra dalyvaujamasis biudžetas (...) Šiuo metu nė viena savivaldybė tokios informacijos neskelbia išsamiai.

 

„Jeigu kalbame apie švietimo įstaigas, mokykla skiria tam tikrą pinigų sumą iš savo biudžeto, dažniausiai ši suma svyruoja nuo 300 iki 3 tūkst. eurų. Mokyklos paskirta suma atiduodama į moksleivių rankas, kad jie pasiūlytų savo idėją ir suformuluotų, kokią ją norėtų matyti jau įgyvendintą. Tada moksleiviai patys kuria projektus, pristato mokyklos bendruomenei ir balsuoja už labiausiai patikusį. Administracija galiausiai įsipareigoja įgyvendinti tą idėją“, – apie paprastą schemą pasakoja D. Žemgulytė.

„Norėdami išsiaiškinti, ar dalyvaujamasis biudžetas iš tikrųjų turi tokį poveikį, kokio mes tikimės, pamatėme, kad po tokių projektų tris kartus daugiau moksleivių žinojo, kaip įsitraukti į mokyklos veiklas, aštuonis kartus daugiau moksleivių suprato, kaip sudaromas mokyklos biudžetas, nes tai dažnai būna pirmas kartas, kai jie išgirsta, kas tai yra, iš ko jis susideda, kam skiriamas. Septyni iš dešimties sakė, kad norėtų kasmet spręsti dėl mokyklos biudžeto“, – rezultatais dalijasi TILS iniciatyvų vadovė.

Pasak jos, mokyklose, kaip ir savivaldybėse, labai svarbus konsultacinės grupės vaidmuo. Ji skirta tam, kad projektai, kurie pasieks balsavimo etapą, iš tikrųjų būtų įgyvendinami. „Pateiksiu hiperbolizuotą situaciją, bet man panorėjus fontano savo bendruomenei, svarbu kad apskaičiavimas, kiek tas fontanas kainuotų savivaldybei, būtų kuo realistiškesnis, nes dažnai apskaičiuojama tik konstrukcija, bet neskaičiuojamas žmonių darbas, papildomų leidimų gavimo ir panašios išlaidos“, – dalijasi D. Žemgulytė.

Nauda: anot D. Žemgulytės, dalyvaujamasis biudžetas ne tik padeda efektyviau paskirstyti lėšas, bet ir keičia piliečio požiūrį į valdžią. E. Levin nuotr.

„Tikrai būna tokių idėjų, kaip baseinai ar automobilių stovėjimo aikštelės, kurios iš tikrųjų yra nerealistiškos. Konsultacinė grupė padeda tobulinti projektus, kad jie būtų tinkami pateikti balsuoti, o vadovybė – ar mokyklos, ar savivaldybės – įsipareigoja įgyvendinti tą projektą“, – pabrėžia ji.

D. Žemgulytė neslepia, kad dalyvaujamojo biudžeto startas, kurį žymėti reikėtų 2010-aisiais, Lietuvoje nebuvo labai paprastas. „Kalbant apie mokyklas, iš pradžių, kai bandėme jas įkalbėti imtis dalyvaujamojo biudžeto, tikrai buvo skepsio, kad moksleiviai pasiūlys nerealistiškų, nepraktiškų idėjų. Tačiau jie iš tikrųjų labai puikiai žino, ko nori: tarp idėjų labai dažnai atsiduria įvairios poilsio erdvės, kurių mokykloje trūksta; chemijos, fizikos laboratorijų įrenginiai, kurių jiems trūksta; lauko erdvės, kuriose galėtų vykti pamokos šiltuoju metų laiku“, – pasakoja ji.

Lenkijos pavyzdys

Pirmoji dalyvaujamąjį biudžetą išbandžiusi savivaldybė Lietuvoje – Alytus. Jo gyventojai jau tris kartus siūlė savo idėjas miestui. D. Žemgulytė pati bendravo su Alytaus savivaldybės atstovais ir jai susidarė įspūdis, kad prie tokių projektų sėkmės nemažai prisidėjo bendradarbiavimas su Suvalkų miestu.

„Būtent iš jo perimtas pavyzdys, pamatyta, kad dalyvaujamasis biudžetas yra būdas įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą. Nuo 2018 m. alytiškiai kasmet turi galimybę padėti paskirstyti dalį savivaldybės lėšų“, – pasakoja TILS atstovė.

Dabar Alytuje idėjos skirstomos į mažos apimties ir didelės apimties projektus. Pirmiesiems įgyvendinti per metus skiriama iki 25 tūkst. eurų, antriesiems – iki 150 tūkst. eurų ir tai sudaro apie 0,2 proc. metinio Alytaus miesto biudžeto.

Alytui pavyzdžiu tapusi Lenkija yra lyderė pagal projektų skaičių Europoje. Šioje šalyje dalyvaujamojo biudžeto taikymas savivaldybėse yra privalomas. Tačiau D. Žemgulytė pastebi, kad yra skirtingų nuomonių dėl tokių projektų privalomumo. „Tai sukuria tam tikrą dviprasmybę. Iš vienos pusės, taip, projektai įgyvendinami. Iš kitos pusės, girdime ekspertų nuomonių, kad dėl to, jog dalyvaujamasis biudžetas yra įgyvendinamas kasmet, vietos valdžia neturi pasirinkimo padaryti pertraukos, pritrūksta idėjų ir iškyla panašių problemų. Tačiau iš tiesų Lenkija turi labai daug patirties“, – pripažįsta ji.

Kalbant apie Lietuvą, kurioje dalyvaujamasis biudžetas neprivalomas, du trečdaliai savivaldybių jau yra išbandę tokius projektus. Statistika atrodo gana užtikrintai, tačiau dalyvaujamojo biudžeto terminas ir su juo siejami projektai nepasitaiko tarp viešojoje erdvėje dažnai girdimų realijų.

D. Žemgulytės teigimu, taip yra todėl, kad šis procesas Lietuvoje dar  ganėtinai naujas: anot jos, tik dešimtadalis savivaldybių dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina kasmet.

Užtikrinti skaidrumą

Statistika rodo, kad savivaldybėms labai netolygiai sekasi įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą. „Kelios savivaldybės įtraukia daugiau nei 20 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų, vis dėlto dauguma įtraukia iki 5 proc., arba nuo 5 iki 10 proc., balsavimo teisę turinčių gyventojų“, – aiškina D. Žemgulytė ir priduria, kad kai kuriose savivaldybėse šie skaičiai gali būti ir mažesni.

„Vienas iš didžiausių iššūkių, kuriuos dabar matome, yra kokybiškas gyventojų įtraukimas ir jų informavimas – tiek, kai kalbame apie projektų įgyvendinimą, tiek apie jau įgyvendintus projektus. Kadangi kasmet tokius projektus įgyvendina tik nedidelė dalis savivaldybių, negalima sakyti, kad procesas yra labai nusistovėjęs ir aiškus. Reikia dėti nemažai pastangų, kad eilinis gyventojas žinotų, kas yra  dalyvaujamasis biudžetas“, – aiškina ji.

„Būtų labai skaidru sužinoti, kaip vyksta pirkimai, kokiame etape dabar yra dalyvaujamasis biudžetas, ar yra tik konsultacinis periodas, o galbūt tas projektas jau įgyvendintas. Šiuo metu nė viena savivaldybė tokios informacijos neskelbia išsamiai, surasti pirkimų ar projekto etapų nebūtų įmanoma, bent jau mūsų žiniomis, nė vienos savivaldybės puslapyje“, – teigia D. Žemgulytė. Tačiau savivaldybės taiko praktiką ant įgyvendinto projekto uždėti QR kodą arba kitaip pažymėti, kad tai yra dalyvaujamojo biudžeto idėja.

Kad nekiltų įtarimų dėl tokių projektų skaidrumo, svarbus ne tik kokybiškas informavimas, bet ir sąlygos pasiekti konsultacinę grupę. „Laimėjusios idėjos autoriai turėtų būti įtraukti į visą procesą, kad įgyvendinta idėja būtų kuo artimesnė tai, kurią pasiūlė gyventojai“, – sako D. Žemgulytė.

Per praėjusius metus Lietuvoje pateikta daugiau nei 400 dalyvaujamojo biudžeto idėjų. Visos jos susijusios su savivaldybių infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos gerinimu.

 

Keičia požiūrį į valdžią

Žiūrint iš ekonomikos perspektyvos, dalyvaujamasis biudžetas yra ir galimybė sutaupyti, nes taikant šią praktiką įgyvendinami būtent tie projektai, kurie iš tikrųjų reikalingi bendruomenei. Taip lėšos panaudojamos tikslingiau.

„Kiekvienais metais savivaldybės kuria planus, įgyvendina projektus. Kartais tie projektai galbūt neatitinka nei gyventojų lūkesčių, nei poreikių. Dalyvaujamasis biudžetas tampa paspirtimi suprasti, ko gyventojams iš tikrųjų trūksta“, – pabrėžia TILS atstovė.

„Net kelios savivaldybės yra minėjusios, kad, nepaisant to, jog gyventojai išsirinko kitą projektą, jos vis tiek įgyvendino trečią ar ketvirtą vietą laimėjusius projektus, kurie būtų naudingi savivaldybei, o jos atstovai nė nepagalvojo, kad tokios idėjos reikėtų. Galime kalbėti apie žaidimų aikšteles neįgaliems vaikams, tiltą prie ežero ar kitus pasiūlymus“, – pasakoja D. Žemgulytė.

Per praėjusius metus Lietuvoje pateikta daugiau nei 400 dalyvaujamojo biudžeto idėjų. Visos jos susijusios su savivaldybių infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos gerinimu. Lietuva pradeda nuo vadinamųjų kietųjų projektų, kuriuos dažnai yra paprasčiau įgyvendinti, o norint rezultato, paprasčiau parodyti gyventojams, kaip dalyvaujamasis biudžetas veikia.

„Matome, kad tos savivaldybės, kurios dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina kasmet, žvalgosi, kaip būtų galima praplėsti idėjų lauką. Jau yra viena savivaldybė, kuri siūlo gyventojams teikti ne tik su infrastruktūra, bet ir su socialinėmis problemomis susijusius projektus“, – sako ji.

„Būtų smagu pamatyti projektų, skatinančių tvarumą. Pavyzdžiui, Barselonoje dalyvaujamasis biudžetas įgyvendinimas tikrai ne vienus metus, o vienas iš laimėjusių projektų buvo baseinų vandens panaudojimas gatvėms plauti“, – dalijasi TILS iniciatyvų vadovė.

Ji teigia, kad dalyvaujamasis biudžetas ne tik padeda efektyviau paskirstyti lėšas, skatinti visuomenę labiau įsitraukti į sprendimų priėmimus, bet ir keičia piliečio požiūrį į valdžią. „Keičiasi bendravimas tarp savivaldybės gyventojų ir savivaldybės atstovų. Gyventojai žino, kas galėtų padėti įvairiais klausimais, ir tiesiog yra geriau supažindinti su procesais, kurie vyksta“, – sako D. Žemgulytė.

Norintiems išbandyti dalyvaujamojo biudžeto veikimą, ji pataria pirmiausia apsilankyti savo savivaldybės puslapyje ir paieškoje įrašyti „dalyvaujamasis biudžetas“ arba „piliečių iniciatyvos“. „Taip pamatysite, ar jūsų savivaldybė įgyvendina dalyvaujamąjį biudžetą. Tai galima padaryti ir puslapyje transparency.lt, kuriame įvardytos visos praėjusiais metais dalyvaujamąjį biudžetą planavusios arba jau įgyvendinančios savivaldybės“, – sako TILS komandos narė.

Kiekviena savivaldybė turi savo projektų pateikimo formas, kurias gyventojai gali užpildyti patys. Jei reikalinga pagalba, galima kreiptis į savivaldybės konsultacinę grupę, kad ji padėtų tai padaryti.

Nuo Brazilijos iki naujojo renesanso Florencijoje

Pirmasis dalyvaujamasis biudžetas pasaulyje įgyvendintas 1989-aisiais Brazilijoje. Tais metais nuo ekonomikos sunkumų pavargę Porto Alegrės gyventojai išgirdo pasiūlymą patiems dalyvauti formuojant miesto biudžetą ir nuspręsti, kaip leisti jo lėšas.

Estijoje, Tartu mieste, pirmasis dalyvaujamasis biudžetas įgyvendintas 2013 m. ir tęsiasi iki dabar. Tartu registruoti ir vyresni nei šešiolikos metų amžiaus gyventojai įpareigoti paskirstyti 200 tūkst. eurų, o savo idėjas gali siūlyti tiek elektroniniu būdu, tiek paštu. Įgyvendinant dalyvaujamąjį biudžetą gyventojai daugiausia balsų yra skyrę tokiems projektams kaip istorinio pastato – amfiteatro ant Toome kalvos – stogo rekonstrukcija, Emajõgi upės pakrantės sutvarkymas, šaligatviai prie sankryžų.

Ispanijoje pirmieji dalyvaujamieji biudžetai atsirado 2001 m., o Madride toks projektas laikomas vienu didžiausių Europoje. TILS duomenimis, 2018 m. jame dalyvavo 91 tūkst. gyventojų nuo šešiolikos metų, jie balsavo už 702 idėjas. 328 iš jų buvo patvirtintos, joms įgyvendinti skirta 100 mln. eurų. Miestiečiai balsavo už tokius projektus kaip saulės plokštės ant 70 sostinės sporto centrų ar nemokamos muzikos pamokos kultūros centruose.

Paryžiuje 2014 m. taip pat buvo pradėtas įgyvendinti vienas iš didžiausių pasaulio dalyvaujamųjų biudžetų. Tais metais gyventojai galėjo nuspręsti, kaip panaudoti 20 mln. eurų. Balsavo 41 tūkst. gyventojų, dauguma jų – internetu.

Italijoje dalyvaujamojo biudžeto idėja pradėta įgyvendinti dar praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje ir, patyrusi šiokį tokį stabtelėjimą, dabar išgyvena savotišką renesansą. Vienas naujausių pavyzdžių – išskirtinis tabako fabriko Florencijoje komplekso transformavimo į meno, verslo ir laisvalaikio centrą projektas.