- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos grožio specialistų bendruomenė laišku kreipėsi į valstybės vadovus, ministrus ir žiniasklaidą, prašydama atkreipti dėmesį į kritinę kirpėjų ir kitų grožio specialistų padėtį, kurioje jie yra atsidūrę dėl įvestų karantino ribojimų Lietuvoje, nenustačius išgyvenimą užtikrinančio kompensavimo mechanizmo.
Jungtiniame grožio asociacijų kreipimesi sakoma, kad Kosmetikų ir kosmetologų asociacija 2021 m. sausio 7 d. ir sausio 23 d. prašymais kreipėsi į Vyriausybę ir Seimo pirmininkę, ministerijas išdėstydama savo situaciją ir prašydama operatyviai reaguoti į situaciją bei priimti realius sprendimus kirpėjų ir grožio specialistų itin sudėtingai padėčiai pagerinti: arba suteikti bent kokią galimybę užsidirbti pinigų savo pastangomis; arba skirti adekvačią finansinę paramą, kurios užtektų bent jau patiems būtiniausiems poreikiams patenkinti.
„Pažymėjome, ir dar kartą pažymime, kad grožio sektoriaus specialistai turi visas apsaugos priemones, turi visas galimybes išlaikyti nustatytus atstumus, sudaryti saugų klientų aptarnavimo grafiką ir kt. Tačiau valstybės institucijos liko abejingos mūsų išsakytoms problemoms, siūlymams jas spręsti. Kai kurios institucijos nepateikė atsakymų iki šiol, o iš kelių gautų atsakymų susidaro įspūdis, kad realiai nebuvo net susipažinta su mūsų pateiktais prašymais, neįsigilinta į realią situaciją, tiesiog formaliai pateiktas abstraktaus pobūdžio atsakymas, nesusietas su jokiais prašymais“, – sakoma jungtiniame grožio asociacijų kreipimesi. Pasak kreipimosi autorių, nuo vasario 1 d. pratęsus karantino ribojimus, kirpėjų ir grožio specialistų padėtis nebuvo niekaip pagerinta, nepadaugėjo aiškumo dėl ateities perspektyvų, nepateikta jokių konkrečių atsakymų.
Kirpėjai ir grožio specialistai pabrėžia, kad dėl savo vykdomos veiklos pobūdžio neturi galimybės teikti jokių savo paslaugų nuotoliniu būdu, todėl dėl karantino ribojimų iš jų yra atimta bet kokia galimybė savarankiškai gauti bent menkiausias pajamas. Dauguma kirpėjų ir grožio specialistų dirba naudodamiesi individualios veiklos pažyma, todėl kaip savarankiškai dirbantiems asmenims yra mokama už praėjusį mėnesį 257 eurų dydžio mėnesinė išmoka. Kai kurie kiti fiziniai, kaip ir juridiniai asmenys, kol kas nėra gavę jokių pinigų.
„Todėl kyla klausimas, kaip ir iš kokių lėšų, jie turi aprūpinti save, savo šeimą maisto produktais, šaltuoju metų laikotarpiu susimokėti už komunalines paslaugas, išlaikyti savo darbo vietą/savo įsteigtą saloną ir padengti kitas būtiniausias išlaidas. Iš kasdienių savo narių pranešimų žinome, kad karantinui besitęsiant jau daugiau kaip pusantro mėnesio, daugelis kirpėjų ir grožio specialistų nebeturi lėšų net minimaliems poreikiams patenkinti“, – sakoma kreipimesi ir primenama, kad jau 2020 metų pavasarį grožio paslaugų sektoriaus veikla taip pat buvo uždaryta dėl karantino, o tai apskritai sąlygojo mažesnes pajamas visus 2020 metus.
Siekę „bendradarbiavimo keliu išspręsti susidariusią sudėtingą situaciją“ ir, kaip teigia grožio specialistai, likę neišgirsti, kreipėsi šiuo laišku, prašydami objektyviai įvertinti susidariusią situaciją. Jie tikisi atkreipti dėmesį į padėties rimtumą ir nedelsiant sulaukti realių bei operatyvių sprendimų.
Dėl susidariusios itin sudėtingos ir laikui jautrios situacijos išsamių atsakymų laukiama pateikiant ne vėliau kaip iki vasario 8 dienos.
Jungtinį grožio asociacijų laišką pasirašė Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija, Lietuvos grožio specialistų federacija, Lietuvos nacionalinė dermotokosmetologų ir estetinės mezoterapijos specialistų asociacija, Lietuvos tatuiruotojų asociacija, Lietuvos permanentinio makiažo meistrų, Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų asociacija, Lietuvos ilgalaikio makiažo meistrų asociacija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...