- Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė 2023 metais kol kas neplanuoja įvesti naujų mokesčių, o turint politinių ir socialinių partnerių pritarimą jie galėtų įsigalioti anksčiausiai nuo 2024-ųjų.
„Noriu priminti, kad yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kad naujų mokesčių nebegalima priimti kartu su biudžetu, todėl bet kokių didinamų mokesčių, nuo 2023 metų įsigaliojančių, atnešti (į Seimą – BNS) neplanuojame“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministrė.
G. Skaistės teigimu, jei bus politinis bei socialinių partnerių pritarimas, nauji mokesčiai galėtų būti pasiūlyti ir įsigalioti nuo 2024-ųjų.
„Diskusijos dėl tolesnės mokesčių sistemos tobulinimo yra galimos – turime parengę tam tikrus pasiūlymus, dėl jų diskutuosime su politiniais ir socialiniais partneriais ir jeigu tas palaikymas papildomiems tiekimams atsiras, turbūt galėtume diskutuoti apie tai Seime, tačiau bet kokių pakeitimų įsigaliojimas tikėtina būtų nuo 2024 metų“, – sakė finansų ministrė.
Balandį G. Skaistė teigė, kad ministerija neatsisako ankstesnių planų peržiūrėti mokesčius, tačiau tai bus padaryta, kai situacija stabilizuosis.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė kadencijos pradžioje buvo sudariusi darbo grupę ir planavo šiemet pristatyti dvejus metus rengtą mokesčių reformą, tačiau kilus karui Ukrainoje ir drastiškai išaugus energijos kainoms planas buvo atidėtas.
I. Šimonytė yra sakiusi, kad net jei Vyriausybė vis dėlto apsispręstų keisti mokesčius, gali būti kartu pasiūlyta gerokai vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Anksčiau valdantieji tvirtino, kad galima mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip nuo 2023 metų sausio.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį pakartojo, kad reikia diskutuoti apie naujus nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos mokesčius. Tęsti mokesčių reformą ir ją pristatyti visuomenei Vyriausybę ragino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?8
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP19
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...