- „Kauno dienos“, ELTA inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) jau trečią mėnesį rodo stabilesnius Lietuvos pramonės lūkesčius. Vis dėlto netikrumas dėl paklausos eksporto rinkose nesisklaido.
Parodys metiniai planai
Pramonės lūkesčių indeksas spalį siekė 47,9, palyginti su 47,3 rugsėjį.
Pasak LPK ekonomistės Eglės Stonkutės, pagerėję lūkesčiai daugiausia nulemti pramonės produkcijos gamybos prognozių. Pastebimas ir šiek tiek palankesnis pramonės produkcijos paklausos vertinimas, kai kuriose įmonėse – lūkesčiai dėl papildomų darbuotojų samdymo.
E. Stonkutė pastebi, kad nors įmonių artimiausio laikotarpio užsakymų skaičiai lieka nepakitę, jos jau ne vienus metus nerimauja dėl nepakankamos paklausos eksporto rinkose. Iki 2022 m. liepos apie ketvirtadalį visų Lietuvos pramonės įmonių jausdavo paklausos eksporto rinkose nepakankamumą, o nuo 2022 m. rugpjūčio kiekvieną mėnesį apie 40 proc. visų įmonių paklausą eksporto rinkose vertina kaip nepakankamą.
„Kol kas netikrumas dėl paklausos eksporto rinkose nesisklaido. Didžiąją dalį euro zonos šalių kol kas vienija tai, kad jų pramonės įmonių vadybininkai dar tikisi pramonės susitraukimo artimiausiu metu. Artėja naujų metų pradžia, Europos įmonės sudarys metinius gamybos planus. Tikriausiai tik tada paaiškės planuojama gamybos ir potencialių užsakymų Lietuvos pramonės įmonėms apimtis“, – pastebi E. Stonkutė.
Įdomi situacija
Anot ekonomistės, dar lieka sektorių, kurių įmonės, nepaisant bendrų tendencijų, tikisi, kad paklausa eksporto rinkose augs. Tai, jos teigimu, yra maisto produktų ir tekstilės gaminių gamybos sektorių įmonės.
Galima manyti, kad drabužių siuvimo įmonės, radusios specifinių nišų ir gaminančios aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, ketina tęsti savo veiklą.
„Įdomi situacija formuojasi drabužių siuvimo sektoriuje, kurio lūkesčiai spalį yra vieni prasčiausių tarp visų pramonės sektorių. Vis dėlto net trečdalis drabužių siuvimo įmonių mano, kad paklausa eksporto rinkose artimiausiu metu augs ir panašiai tiek pat mano, kad ji mažės. Galima manyti, kad drabužių siuvimo įmonės, radusios specifinių nišų ir gaminančios aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, ketina tęsti savo veiklą“, – sako E. Stonkutė.
„Tačiau tai iš esmės nekeičia ilgalaikės drabužių siuvimo sektoriaus mažėjimo tendencijos Lietuvoje. Šis sektorius praranda konkurencingumą dėl jame dominuojančių brandžių technologijų, pasaulyje dominuojant žemų darbo kaštų šalių gamintojams“, – tekstilės gaminių sektorių ateitį vertina ekonomistė.
Lietuvos pramonės įmonės nesitiki ir esminių produkcijos kainų pokyčių. Kainų kilimo nuotaikomis gyvena tik dalis maisto produktų gamybos sektoriaus įmonių.
Subjurusi nuotaika
Nors Lietuvoje veikiančių pramonės įmonių lūkesčiai dėl galimo darbuotojų skaičiaus didėjimo artimiausiu metu vidutiniškai šiek tiek pagerėjo, tačiau drabužių siuvimo, chemikalų ir chemijos, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos ir baldų gamybos sektoriuose nuotaika išlieka subjurusi. Beveik dvi iš penkių drabužių siuvimo sektoriaus įmonių svarsto apie galimus darbuotojų skaičiaus mažinimo sprendimus.
Apie darbuotojų skaičiaus didinimą artimiausiu metu ketina svarstyti tik dalis guminių ir plastikinių, tekstilės gaminių gamybos įmonių. Net jei kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriaus įmonėse kiek suprastėjo lūkesčiai dėl papildomų darbuotojų samdymo, tačiau tai yra labiau samdymo įkarščio suvaldymas nei ryškus darbuotojų samdos klausimų posūkis.
E. Stonkutė taip pat išskiria, kad nedidelio pramonės lūkesčių gerėjimo visiškai neatspindi pramonės pajėgumų panaudojimas: spalį jis smuko.
LPK duomenimis, didesnis nei vidutinis pajėgumų panaudojimas buvo tik maisto produktų gamybos, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos ir tekstilės gaminių gamybos sektoriuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus rajono savivaldybė Bezdonių aikštelę ir sklypus Riešėje skirs gyventojų poreikiams
Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė Bezdonyse esančios aikštelės teritoriją ir du Riešės žemės sklypus pritaikyti visuomenės poreikiams. ...
-
EK turėtų išmokėti Lietuvai dar 463 mln. eurų RRF subsidijos bei paskolos
Europos Komisija (EK) preliminariai teigiamai įvertino trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
V. Lopeta palieka „Swedbank“1
Vieno didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovas Valdas Lopeta traukiasi iš pareigų. ...
-
Ekonomistai skeptiškai vertina būsimos Vyriausybės žadamus pokyčius1
Pirmadienį pasirašius būsimos valdančiosios koalicijos sutartį, ekonomistai įvertino naujosios valdžios žadamus pokyčius. Nors ekspertai sako pritariantys poreikiui didinti valstybės biudžeto pajamas, jie įspėja, kad planuojami pokyčiai gal...
-
Juodąjį penktadienį kviečia pakeisti Žaliuoju
Kasmet visame pasaulyje minint Juodąjį penktadienį, šiemet asociacija „Investors’ Forum“ kartu su partneriais kviečia atkreipti dėmesį į tvaresnį bet atsakingesnį vartojimą tądien minint Žaliąjį penktadienį. ...
-
V. Ąžuolas siūlo valstybės biudžete numatyti beveik 17 mln. eurų Mažeikių sporto arenos statybai1
Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas registravo pasiūlymą 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui, kuriuo siūloma skirti 16,87 mln. eurų planuojamam statyti Mažeikių sporto ir pramogų centrui. ...
-
LEA: vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ išaugo 5,5 proc.
Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje pirmoje lapkričio pusėje buvo 5,5 proc. didesnė nei spalio mėnesį ir siekė 0,096 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, praėjusios savaitės vidutinė elektro...
-
Seimas ėmėsi siūlymo naikinti akcizus biodujoms
Seimas antradienį ėmėsi siūlymo, kuris skatintų gaminti daugiau biodujų bei didintų jų vartojimą, joms bei jų daliai energinių produktų mišiniuose netaikant akcizų. ...
-
Tyrimas: dauguma vartotojų nebepasitiki nuo sukčių nukentėjusiomis įmonėmis
Sukčiavimas pasinaudojant įmonių pavadinimais Lietuvoje tampa vis didesne problema. Fintech bendrovės „Adyen“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje nuo sukčių yra nukentėję ketvirtadalis gyventojų, ir beveik keturi i&scar...
-
D. Kreivys: Airijos „N1 Capital“ planuose – 500 MW vandenilio gamybos pajėgumai Lietuvoje4
Airijos atsinaujinančios energetikos projektų vystytoja „N1 Capital“ svarsto investuoti į iki 500 megavatų (MW) galios žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus Lietuvoje, pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. ...