- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos finansų ministrams pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų.
Numatoma finansuoti 200 MW galios energijos kaupiklių įrengimą, tūkstantmečio mokyklos programą ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrą. Taip pat bus išplėstos Inovacijų fondo finansinės priemonės, orientuotos į startuolių programas.
„Pagrindinis postūmis ekonomikai turėtų būti per ateinančius trejus metus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį Vilniuje sakė ministrė.
Patvirtinus „Naujos kartos Lietuva“ planą, Vyriausybė ir Europos Komisija dar turės pasirašyti finansavimo susitarimą, o vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje Lietuvą turėtų pasiekti 13 proc. – 289 mln. eurų – avansas.
Pagrindinis postūmis ekonomikai turėtų būti per ateinančius trejus metus.
2022 metais iš fondo planuojama skirti 435 mln. eurų, 2023 metais – 609 mln. eurų, 2024 – 624 mln. eurų, 2025 – 293 mln. eurų, 2026 metais – 114 mln. eurų.
Anot G. Skaistės, valstybė ES lėšas gauna be papildomo įsipareigojimo skirti savo lėšų, tačiau tai bus kaip subsidijos.
„Tarkime, renovacijos mechanizmas ar tam tikros finansinės priemonės startuoliams, dalį prisidės valstybė, dalį verslas, ir bus sinergija, kad daugiau pinigų ateis į ekonomiką“, – sakė ministrė.
Anot ministrės, be struktūrinių projektų, Lietuva išsiskiria ambicijomis skaitmeninimo srityje.
„Europos Komisija buvo numačiusi, kad tam reikia skirti bent 20 proc. plane numatytų lėšų, tačiau Lietuvoje skiriama 31,5 proc. ir šiuo atžvilgiu mes esame viena iš ambicingiausių šalių Europos Sąjungoje“, – sakė G. Skaistė.
Pasak jos, pagal vertinimą, kaip šalys narės atliepia Europos Tarybos rekomendacijas, Lietuva yra pirmoje vietoje – jos rodiklis siekia 93,3 proc., tuo metu bendras vidurkis yra 65,8 proc.
„Tikėtina kad šio plano įgyvendinimas padarys struktūrinį proveržį šių problemų sprendime, kurios daugelį metų būdavo įvardijamos įvairių tarptautinių institucijų, tačiau nesprendžiamos, kadangi jų sprendimas būdavo pakankamai sudėtingas ir imlus pinigams“, – sakė G. Skaistė.
Anot G. Skaistės, skaičiuojama, kad kiekvienas investuotas euras turėtų atnešti 1,9 euro realaus BVP grąžos.
Iš viso 2021-2026 metams Lietuvai numatyta skirti 2,225 mlrd. eurų – pinigai šalį pasieks dalimis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Šatūnas: ES šalių kompanijos turi užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeidinėjamos
Eksportuojančių Europos Sąjungos (ES) šalių kompanijos, o ne valstybinės institucijos turi užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeidinėjamos, pirmadienį Bendrijos Užsienio reikalų taryboje kalbėjo užsienio reikalų viceministras Simonas &Scar...
-
G. Nausėda: dėl spartesnio „Rail Baltica“ vystymo turėsime diskutuoti su ES institucijomis1
Kalvarijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „Rail Baltica“ vystymas yra sulėtėjęs dėl išaugusios projekto kainos, kuri gąsdina partnerius. Anot jo, siekiant spartesnio projekto įgyvendinimo reikės diskusijų ...
-
G. Nausėda: Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos srities eurokomisaro portfelį5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos, o ne užsienio politikos sritį kuruojantį Europos komisaro portfelį. ...
-
Atostogos – oro uoste: gali tekti apsišarvuoti kantrybe
Po penktadienio pasaulinės IT sistemų krizės pasipylė turistų aimanos dėl atšauktų, kelioms valandoms ar pusei paros nukeltų skrydžių. ...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos ir BVP santykis – perpus mažesnis už ES vidurkį3
Lietuvos valdžios pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 29,226 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. metų bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo perpus mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo Eurostato pirmadienį pask...
-
LEA: mažiausios kelionės išlaidos antrąjį metų ketvirtį – važiuojant elektromobiliu
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad, antrąjį metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju ketvirčiu, mažiausios kelionės išlaidos degalams, norint įveikti 100 km atstumą, ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu. ...
-
Jūrų pajėgos ketina pirkti naują laivą gelbėjimo ir teršalų likvidavimo funkcijoms4
Karinės jūrų pajėgos ketina įsigyti laivą, galėsiantį atlikti gelbėjimo ir teršalų likvidavimo darbus. ...
-
Gamintojų kainos Lietuvoje per metus pakilo vienintelėje iš Baltijos valstybių
Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos valstybių, praėjusį mėnesį užfiksuotas teigiamas pramonės produkcijos gamintojų kainų pokytis per metus, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Valstybių skolos lygis euro zonoje pirmąjį 2024 m. ketvirtį siekė 88,7 proc. BVP
2024 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis euro zonoje siekė 88,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 82 proc., praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje BVP ir skolos...
-
Už elektrą permoka beveik 500 tūkst. Lietuvos vartotojų: pakloja šešis kartus didesnes sumas?17
Valstybinis reguliuotojas skaičiuoja, kad pusė milijono vartotojų Lietuvoje permoka už elektrą. Vis dar yra tokių, kurie už elektros kilovatvalandę pakloja po beveik 60 centų, nors biržoje kainos kone šešis kartus mažesnės. ...