- Zenonas Gipiškis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors per metus atpigo vištiena ir kai kurie kiti produktai, ypač daug sumokėti teks už daržoves, sako Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyriausioji specialistė Asta Ramaškevičienė. Jos teigimu, pabrangimas priklauso nuo daržovių kilmės šalies, tačiau už kai kurias iš jų teks sumokėti net 160 proc. brangiau.
„Morkos, bulvės, kopūstai ir agurkai – pagrindinės lietuviškos daržovės – yra pabrangę. Kainų pasikeitimas priklauso nuo to, ar tos daržovės užaugintos Lietuvoje, ar įvežtos. Kainų kilimas svyruoja 20–160 proc. Ryškiausiai pabrango ir labiausiai išsiskiria morkos, nes, atsiradus šviežioms morkoms, palyginus su pernai metais, ypač nefasuotos morkos yra labai pabrangusios. Fasuotos morkos pabrangusios šiek tiek mažiau – apie 50 proc.“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ nurodo A. Ramaškevičienė.
Daugiau teks sumokėti už žuvį
Per metus pieno produktai didžiuosiuose prekybos tinkluose atpigo dešimtadaliu, praneša Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Mėsos kainos, pasak A. Ramaškevičienės keitėsi įvairiai.
„Per metus maždaug apie 10 proc. atpigo beveik visi pieno produktai: pienas, kefyras, grietinė, sviestas, tepus riebalų mišinys, mažiau brandintas fermentinis sūris. Varškė atpigo netgi daugiau kaip 10 proc. Tai – metinis pokytis. Kalbant apie mėsą, kiaulienos kainos, galima sakyti, nesikeitė. Jautienos kainose yra mažėjimo tendencija – ši mėsa atpigo apie 5–8 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.
Ji priduria, kad iš jautienos produktų atpigo tik kumpis su kaulu ir kumpis be kaulo. Ekspertės teigimu, nugarinė pabrango apie 10 proc., tačiau vištienos produktų kainos atpigo apie 13–14 proc. Kiaušiniai, priklausomai nuo jų dydžio, per metus atpigo 6–15 proc. Pasak A. Ramaškevičienės, šiek tiek didėja žuvies produktų kainos.
„Jūrinės lydekos, silkės, jūriniai ešeriai ir menkės per metus šiek tiek pabrango. Gal ryškiausiai pakito silkių kaina – jos pabrango apie 16 proc. Kitų minėtų žuvų kainos pakilo apie 5 proc. Didėjimo tendencija lengvai matoma ir trumpame laikotarpyje – kainos, išskyrus menkių, padidėjo apie 2–3 proc.“, – sako A. Ramaškevičienė. Jos aiškinimu, per savaitę menkių kainos sumažėjo apie 2 proc., tačiau, išreiškus valiuta, kaina tepasikeitė apie 10 euro centų.
Atpigo tik pomidorai, paprikos ir svogūnai
Per metus šiek tiek sumažėjo juodos duonos kaina – apie 9 proc., bet balta duona ir batonas nepinga. Jų kaina išlieka labai panaši ir svyruoja vos 2–3 proc. „Cukraus pigimo tendencija ta pati, kaip ir šiek tiek anksčiau. Vis dėlto rinkoje yra cukraus perviršis, todėl cukrus, palyginus su pernai metais, pigesnis apie 8–9 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.
Anot ekspertės, didžiausi kainų svyravimai pastebimi daržovių sektoriuje. Ypač tai galima pastebėti dabar, kai rinką papildė šviežių lietuviškų daržovių derlius. A. Ramaškevičienės tvirtinimu, lyginant su pernai metais, beveik visos daržovės yra pabrangusios. Ji išskiria tik pomidorus, paprikas ir svogūnus, kurie šiek tiek atpigo.
„Morkos, bulvės, kopūstai ir agurkai – pagrindinės lietuviškos daržovės – yra pabrangę. Kainų pasikeitimas priklauso nuo to, ar tos daržovės užaugintos Lietuvoje, ar įvežtos. Kainų kilimas svyruoja 20–160 proc. Ryškiausiai pabrango ir labiausiai išsiskiria morkos, nes, atsiradus šviežioms morkoms, palyginus su pernai metais, ypač nefasuotos morkos yra labai pabrangusios. Fasuotos morkos pabrangusios šiek tiek mažiau – apie 50 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad prieš mėnesį prekybos centruose morkų dar nebuvo, o prieš savaitę jos buvo dar brangesnės, nei yra dabar. Per savaitę, pasak pašnekovės, lietuviškos morkos atpigo apie 24 proc.
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos krito
A. Ramaškevičienė priduria, kad panašią tendenciją galima matyti, stebint bulvių kainas. „Jos taip pat po truputį pinga, tačiau, palyginus su pernai metais, kaina dar išlieka gerokai aukštesnė. Importuoti kopūstai taip pat yra apie 10 proc. brangesni, palyginus su pernai metais. Savaitės, mėnesio laikotarpyje pastebimas svyravimas – prieš mėnesį jie buvo dvigubai brangesni. Dabar, po mėnesio, jie atpigo, tačiau per savaitę pokyčio nėra“, – teigia A. Ramaškevičienė.
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje liepos mėnesį, palyginus su praėjusių metų liepa, sumažėjo apie 5,5 proc., praneša Statistikos departamentas. Augalininkystės produktų supirkimo kainos per metus padidėjo 9 proc., o gyvulininkystės produktų supirkimų kainos smuko apie 15 proc. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai, beveik ketvirtadaliu, sumažėjo natūralaus riebumo pieno, beveik penktadaliu – kiaulių supirkimo kainos.
Iš augalininkystės produktų beveik ketvirtadaliu pabrango rapsų sėklos, o 13 proc. pabrango bulvės ir kvietrugiai. Maždaug dešimtadaliu padidėjo kviečių ir rugių supirkimo kainos, o avižų ir miežių – dešimtadaliu sumažėjo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...