- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo ES vidurkio Lietuva per beveik ketvirtį amžiaus sumažino daugiau nei perpus, skelbia Lietuvos bankas.
1995-2018 metais iš naujųjų ES narių atsilikimą pagal BVP vienam gyventojui nuo ES vidurkio labiausiai sumažino Lietuva, antroje vietoje – Estija, trečioje – Latvija. Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus sako, kad Lietuva pademonstravo įspūdingus rezultatus.
„Lietuva pademonstravo labai įspūdingus rezultatus per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Baltijos valstybės buvo lyderės mažinant skirtumą nuo ES vidurkio pagal pragyvenimo lygį. Lietuva buvo lyderė tarp lyderių, sumažinusi atotrūkį bene 50 proc. Jeigu 1995 m. Lietuvos BVP tesudarė trečdalį ES vidurkio, 2018 metais BVP vienam gyventojui buvo 81 proc. ES vidurkio“, – antradienį sakė G. Šimkus.
„Lietuva išaugo vidutinių pajamų spąstų marškinėlius. (...) Lietuva priskiriama aukštų pajamų grupei“, – pridūrė jis.
Lietuva išaugo vidutinių pajamų spąstų marškinėlius.
Pasak Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus, sėkmingą Lietuvos ekonomikos raidą lėmė aukšta žmogiškųjų išteklių kokybė, stojimai į tarptautines organizacijas, konkurencingumas, augęs ekonomikos tvarumas.
Vis dėlto, pasak G. Šimkaus, buvo veiksnių, kurie lėtino Lietuvos ekonomikos raidą, pavyzdžiui, nedidelės tiesioginės užsienio investicijos.
„Lietuvos eksporte aukštos pridėtinės vertės prekių dalis nėra didelė, švietimo sistemoje turime iššūkių, žmogiškųjų išteklių kokybė gerėja pakankamai lėtai. Tai turi įtakos, kad lėčiau nei kitos šalys perėmėme žinias, gerąją praktiką, naujas technologijas“, – teigė G. Šimkus.
Lietuvos pragyvenimo lygis nuo 2008 iki 2018 metų augo maždaug 5,5 proc. punkto.
Komentuodamas teigiamus migracijos rodiklius, G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad tam įtakos turėjo mažėjantys emigracijos mąstai. Taip pat dėl reguliacinių pokyčių 2017 metais buvo nustatytas sąrašas profesijų, kuriose trūksta darbuotojų, 2018 metais jis buvo išplėstas, palengvintos įdarbinimo procedūros. Vis dėlto, pabrėžia jis, tarp imigrantų pasigendama aukštos kvalifikacijos specialistų.
„80 proc. atvyko žmonės iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, didžioji dalis įsidarbino transporto sektoriuje arba statybose. O kiek gi buvo 2019 metais išduota leidimų gyventi Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams? Tokių žmonių buvo 407. Tik 2 proc. aukštos kvalifikacijos darbuotojų nuo imigracijos. Kryptinga migracijos politika gali prisidėti prie ekonomikos plėtros“, – sakė G. Šimkus.
Lietuvos bankas išskyrė keturias kryptis, siekiant įveikti ateityje kylančius iššūkius. Institucijos vertinimu, Lietuva turėtų daugiau investuoti ir didinti našumą, daugiau dėmesio skirti švietimui ir kvalifikacijos kėlimui, įgyvendinti tinkamą migracijos politiką, o pasitelkdama technologijas Lietuva galėtų labiau išnaudoti darbo vietų automatizacijos galimybes.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais sukurtas BVP iš viso Lietuvoje siekė 45,2 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelis: turime galvoti, kas bus 2029–2030-aisiais ir pasiruošti
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad nėra jokio rašytinio susitarimo, nustatančio, jog ši Vyriausybė skirs 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms. Anot politiko, dabar svarbiausia yra išgirs...
-
„Litgrid“: sinchronizavimas įtakos elektros kainoms neturėjo: kodėl jos didėjo?
Praėjusį sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa įtakos elektros kainoms neturėjo – jos kaina Lietuvoje per savaitę augo 24 proc. iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh) dėl nusilpu...
-
Susisiekimo ministras: džiaugiuosi, kad naujoji Vyriausybė grįžo prie žvyrkelių programos
Rengiantis žvyrkelių programos darbų įgyvendinimui, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus, rašoma bendrovės pranešime. Remiantis šių tyrimų rezultatais, bus apskaiči...
-
Prie valstybinių IT projektų prisideda Valdysenos departamentas
Pasikeitus valdantiesiems, aštuonioliktosios Vyriausybės iniciatyva sukurto Valdysenos departamento, žinomo kaip „StartupGov“, direktorius Eimantas Norkūnas teigia, kad darbai bus tęsiami. Jis tikino, kad departamentas ir toliau ie&scaro...
-
KAM telkia gynybos pramonę į strateginius klasterius
Krašto apsaugos ministerija (KAM telkia gynybos pramonę į klasterius strategiškai svarbiose srityse: amunicijos ir sprogmenų, dronų bei kritinės karinės technikos gamybos ir remonto, pirmadienį pranešė ministerija. ...
-
Jeglinskas: šios įmonės neturi būti pavaldžios Finansų ministerijai
Reikia keisti valstybinių gynybos pramonės įmonių valdymą, perduodant jas Krašto apsaugos arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. ...
-
Nebijo rizikuoti žmonių sveikata? Šiomis prekėmis drįsta prekiauti tik vienas tinklas
Prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamais vartoti maisto produktais parduotuvės gali jau beveik metus. Įstatymo pataisos tai leidžia, Veterinarijos tarnyba taip pat neprieštarauja, tačiau tokią galimybę pirkėjams kol kas siūlo tik ...
-
Paluckas paskelbė, kada žada pristatyti mokesčių pakeitimus
Premjeras Gintautas Paluckas siūlomus mokesčių pakeitimus koalicijos partneriams žada pristatyti per artimiausias dvi savaites. ...
-
Premjeras: koalicija iš esmės pritaria siūlomiems pensijų kaupimo pokyčiams
Valdančiosios koalicijos partneriai iš esmės pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pakeitimams, sako premjeras Gintautas Paluckas. ...
-
Blaivumo patikros darbe: įvardijo „blaiviausius“ sektorius
Blaivumo patikros darbe rodo, kad daugiausiai apsvaigusių nuo alkoholio žmonių darbe pasirodo žemės ūkio ir komunalinių paslaugų sektoriuose. ...