Vilnietis Edvardas užsienyje pragyveno septynis metus, baigė studijas, apie keturis metus gyveno Londone.

„Kadangi aš dirbu su skaitmenine rinkodara, mano pragyvenimo kaina Lietuvoje yra geresnė“, – šnekėjo grįžęs iš emigracijos Edvardas Monstvilas.

Edvardas į Lietuvą grįžo pernai balandį – apsispręsti padėjo darbo galimybės, taip pat sako, kad įkvėpė besikeičiantis Vilnius, čia gyvenantys žmonės.

„Galiausiai pasiilgau šeimos, gebėjimo suvaikščioti mieste“, – pasakojo E. Monstvilas.

Toje pačioje darbovietėje dirbantis kolega Mantas taip pat gyveno užsienyje. Sako pažįsta ne vieną – kas maždaug po 10 metų nusprendė sugrįžti.

„Iš mano aplinkos daug pažįstamų, draugų grįžo“, – teigė grįžęs iš emigracijos Mantas Doveika.

Tendencija aiški, anot Užsienio reikalų ministerijos, praėję metai itin reikšmingi – pirmą kartą į Lietuvą grįžo dvigubai daugiau Lietuvos Respublikos piliečių, nei iš jos išvyko. Sugrįžo – beveik 19 tūkst., išvyko – tik 9,5 tūkst.

„Kalbant apie istorinius skaičius, pernai iš Lietuvos išvyko tik mažiau nei 10 tūkst. Lietuvos piliečių. Mes kalbame apie mažiausius skaičius per visą nepriklausomybės istoriją“, – aiškino URM grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius.

Bendra tendencija, jog grįžta daugiau nei išvyksta, tęsiasi jau 5 metus.

„Absoliuti lyderė – Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija, Skandinavijos šalys, JAV“, – tvirtino URM grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas.

„Dienos pabaigoje Anglija, nors ir yra Vakarų Europoje, bet ji nėra tiek europietiška, ji vakarietiška“, – tikino E. Monstvilas.

„Grįžimas yra pagreitintu būdu“, – tikino Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė.

Meta darbus, palieka dešimtmečius kurtus gyvenimus, parduoda būstus.

„Brexit“, bet dar ir tai, kad dabar 20 metų nuo Lietuvos, įstojusios į Europos Sąjungą ir atvėrusios sienas. Tuo metu į Jungtinę Karalystę kaip ir į kitas Europos Sąjungos šalis atvažiavo nemažai žmonių, kurie dabar, po 20 metų, pasiekė pensijinį amžių“, – kalbėjo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pirmininkė sako, kad šiais ir kitais metais turėtų būti įspūdinga grįžtančių banga.

„Grįš ilsėtis, gaudami Jungtinės Karalystės pensiją ir Lietuvos“, – pabrėžė A. Černiauskaitė.

Užsienio pensijos prisidės ir po 600 svarų per mėnesį.

Grįžta ir jaunos šeimos su vaikais, kurie tik lankys mokyklą, tarp jų ir 13 metų Anglijoje gyvenanti Santa.

„Planuojame šią vasarą parvažiuoti su šeima, dviem vaikais“, – tikino Santa Andriekė.

Vaikams 6 ir 9 metai.

„Dėl mokyklos yra stresas, normalu, nes ir kalbos barjeras“, – sakė S. Andriekė.

„Dažniausiai pasitaiko, kad ketina atvykti po metų ir atsakingai ruošiasi“, – pabrėžė URM Grįžimo į Lietuvą skyriaus vyr. specialistė Liana Štreimikienė.

„Nuo praėjusių metų pradžios www.grįžtu.lt mes teikiame informaciją“, – pabrėžė T. Kubilius.

Dažniausi emigrantų klausimai.

„Gyvenamos vietos deklaracija, darbas, švietimo įstaigos, jeigu su vaikučiais grįžta“, – pasakojo L. Štreimikienė.

Daugeliui apsispręsti padėjo piniginiai reikalai.

„Kainų skirtumas nebėra toks didelis, kas anksčiau buvo. Pastebi, kad svetur geriau nei Lietuvoje, bet dabar tikrai tenka girdėti, kad ir su darbais paprasčiau, vertina ir patirtį, įgytą kitoje šalyje“, – kalbėjo S. Andriekė.

Taigi, naujai išvykstančių skaičius bent jau į Jungtinę Karalystę – kaip diena ir naktis.

„Visgi vizų režimas yra nelengvas“, – šnekėjo A. Černiauskaitė.

Studijos taip pat tapo per brangios – renkamasi nebent aukščiausio lygio Kembridžo ar Oksfordo universitetus.

„Po „Brexit“ iš Lietuvos atvykstantys studentai moka kaip trečiosios šalies kainą, kaina aukšta“, – tvirtino A. Černiauskaitė.

Visgi dalis, bent jau kol kas, ateities su Lietuva nesieja, kaip ir Vokietijoje 5 metus gyvenanti Emerita penktadienį laikiusi egzaminą.

„Taip, vokiečių kalbos egzaminas. Jeigu pavyks visur įstoti, planuoju odontologijos gydytoja būti“, – nurodė emigrantė Emerita Urkaitė.

Negrįžtančių argumentai vis dar atsiremia į finansus.

„Nuomos kainos neatitinka lietuviško atlyginimo, maistas taip pat brangus“, – teigė E. Urkaitė.

Ministerija fiksuoja, jog Lietuvos išsiilgę emigrantai su visam grįžta ne tik į didžiuosius miestus – figūruoja Pagėgiai, Vilkaviškis, Palanga, Visaginas.