„Iš tiesų šis skaičius (7,3 proc. BVP – ELTA) labai nenustebino, panašaus ir buvo tikėtasi. Iš pirmo žvilgsnio pakankamai grėsmingai atrodo toks valdžios sektoriaus biudžeto deficito šuolis, bet vis tik matome tą pačią situaciją visose ES šalyse – skaičiai atitinka esamą situaciją ir pasirinktą kovos su COVID-19 pandemija būdą. Lietuva, jei vertintume pagal valdžios sektoriaus skolą, vis dar yra tarp mažiausią skolą turinčių ES šalių“, – Eltai teigė ekonomistė.

Tačiau I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad itin palankios sąlygos skolintis gali sukelti nemenkų iššūkių ateityje.

„Vis tik nerimą kelia tai, kad politikams tai yra labai palanki aplinka: išjungtos fiskalinės drausmės taisyklės, palūkanų normos rekordiškai žemos, skolintis galima į valias to neribojant. Tai nėra gerai, nes kiekvienas pasiskolinimas augina valdžios sektoriaus skolą, o paprastai valstybės skolų negrąžina – jas refinansuoja.

Kai ateis laikas prisiimtas skolas refinansuoti, skolinimosi aplinkybės gali būti visiškai kitokios, palūkanų normos gali būti jau gerokai didesnės ir tuomet susidursime su rimtais iššūkiais, gerokai mažesne manevro laisve formuojant ekonominę politiką“, – tikino ji.

Kaip praneša Statistikos departamentas, valdžios sektoriaus pajamos per metus išaugo 3,2 proc., tuo tarpu pajamos iš mokesčių padidėjo 1,6 proc. Anot I. Genytės-Pikčienės, tai rodo Lietuvos ekonomikos atsparumą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei.

„Tai yra geras ženklas, nes kai dalis ekonomikos yra uždaryta, retai kada šalies pajamos didėja. Tuo tarpu 1,6 proc. padidėjo ir iš mokesčių surinktos pajamos. Tai rodo, kad iš tikrųjų mūsų ekonomika, mūsų verslas labai puikiai susidorojo su praėjusių metų iššūkiais, o šalies ekonomika yra tvari ir pajėgi dorotis su šio tipo krize. Taip pat tai reiškia, kad nukentėjusių sektorių dalis bendroje ekonomikos struktūroje yra iš tiesų nedidelė“, – akcentavo ji.

Tuo tarpu vertindama siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą labiausiai dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusiems sektoriams, ekonomistė teigė, jog taikyti tokią priemonę šiuo metu nėra prasminga.

„PVM lengvatos taiklumas šiuo atveju kelia klausimų. Į biudžetą dėl to bus sunešta mažiau lėšų, taip pat tai nelabai atitinka politinę liniją, kurią brėžia Finansų ministerija kalbėdama apie kitų lengvatų naikinimą. (...) Visgi PVM lengvatos, kaip žinia, suveikia tik tuomet, kai verslai veikia. Tad šiuo metu, kai yra karantinas ir kai dalis jų negali vykdyti veiklos, tokia lengvata jokios naudos neduotų. Tai reikėtų įvertinti ir panaudoti taiklesnes priemones, kad verslas galėtų išlikti“, – teigė ji.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, krizė taip pat nėra tinkamiausias laikas imtis mokesčių peržiūros.

„Kalbant apie momentą, kuriuo nuspręsta peržiūrėti mokestines lengvatas, matyt, jis irgi nėra visiškai tinkamas. (...) Pirmiausia, matyt, reikėtų pradėti nuo valdžios sektoriaus išlaidų eilučių, ieškoti efektyvumo ten, ir tik vėliau žiūrėti, kaip padarius mokesčių sistemą tinkamesnę ir naudingą ne tik siekiant sunešti daugiau pajamų į biudžetą, bet kad Lietuva išliktų konkurencinga verslo ir investuotojų akyse“, – akcentavo ji.

Ekonomistė tikino, kad bėgant laikui bus vis sunkiau rasti lėšų didėjančioms valstybės sektoriaus išlaidoms finansuoti.

„Valdžios sektoriaus išlaidos per praėjusius metus padidėjo ketvirtadaliu, tai išties yra žvėriškas šuolis. Žinoma, nemažą dalį to padidėjimo lėmė pandemijos suvaldymo priemonės. Visgi augo ir tos biudžeto eilutės, kurios liks ir ateityje: vaiko pinigai, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir pan.

Kuo toliau, tuo sunkiau bus rasti tvarių šaltinių valstybės sektoriaus išlaidoms finansuoti. Tai gali grėsti ir naujais mokesčiais ar mokesčių didinimu, o to tikrai nesinorėtų ir nebūtų savalaikiška, ypač norint išlaikyti mūsų ekonomikos konkurencingumą ir dinamiką“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Statistikos departamentas antradienį pranešė, kad, išankstiniais duomenimis, praėjusiais metais valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 3 mlrd. 547 mln. eurų – 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).