- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad pandemijos iššūkiai nesutrukdė augti vidurinei klasei Lietuvoje, teigia turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Remdamasi Statistikos departamento duomenimis, ekonomistė nurodo, kad palyginti su 2019 metų spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginimą, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – 4 proc. punktais augo gaunančiųjų nuo 1001–1300 eurų dirbančiųjų dalis. Po 1-2 proc. punktus daugėjo darbuotojų ir visais aukštesnio darbo užmokesčio rėžiais.
Jos teigimu, prie šios situacijos prisidėjo atlyginimų augimas viešajame sektoriuje.
„Viešojo sektoriaus atlyginimai jau trečius metus iš eilės kyla gerokai sparčiau, nei darbo užmokestis privačiame sektoriuje. Algų šuolis viešajame sektoriuje buvo itin ryškus praėjusių metų antroje pusėje, pakėlus algas mokytojams ir išmokėjus priedus sveikatos sistemoje dirbantiems darbuotojams“, – komentare sako I. Genytė-Pikčienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad negalima šių skirtumų vertinti paviršutiniškai. Anot jos, dalį privataus sektoriaus atlyginimų slepia ekonominis „šešėlis“, kai viešojo sektoriaus atlyginimai yra mokami skaidriai. Be to, viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų atotrūkis yra stebimas daugelyje išsivysčiusių šalių.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, situaciją lemia ir struktūriniai skirtumai – pavyzdžiui, paprastai viešajame sektoriuje dirba gerokai daugiau kvalifikuotą darbą atliekančių darbuotojų nei privačiame.
„Tą rodo ir Statistikos departamento paskelbtas darbuotojų pasiskirstymas: iki 1300 eurų gauna santykinai daugiau privataus sektoriaus darbuotojų, o daugiau kaip 1300 eurų – viešojo“, – teigia ekonomistė.
Tuo metu talentų medžioklėje, kur atlyginimų kartelė itin aukšta, ekonomistės teigimu, viešasis sektorius retai kada dalyvauja dėl griežtai apibrėžtų atlyginimų rėžių. Dėl šios priežasties ir Lietuvoje daugiau kaip 3001 eurą gaunančių darbuotojų privačiame sektoriuje yra šiek tiek daugiau nei viešajame.
„Sektoriniu pjūviu vertinant, išsiskiria informacinių technologijų ir ryšių sektorius. Jame beveik 28 proc. dirbančiųjų gauna daugiau kaip 3000 eurų atlygį. Nedaug atsilieka finansų ir draudimo sektorius. Jame gaunančių daugiau nei 3000 eurų – beveik ketvirtadalis dirbančiųjų. Priešingame skalės gale – pandemijos smaigalyje atsidūrusi maitinimo ir apgyvendinimo veikla. Šiame sektoriuje net dešimtadalis dirbančiųjų gauna mėnesinį minimalų atlyginimą ir tik 0,8 proc. dirbančiųjų – per 3000 eurų“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...