„Dabar yra tas pereinamasis laikotarpis, kai yra po truputėlį laisvinami karantino ribojimai ir didinama vakcinuotų visuomenės narių dalis. Šituo pereinamuoju laikotarpiu galimybių pasas pasitarnautų tiems verslams, kurie yra labiausiai nuo pandemijos nukentėję ir yra priklausomi nuo tiesioginio kontaktinio aptarnavimo ir panašiai. Mano akimis, tai laikina, bet naudinga priemonė“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

Mano akimis, tai laikina, bet naudinga priemonė.

„Neabejotina, kad pandemijos smaigalyje atsidūrusios veiklos turės tam tikrų iššūkių tiek grįžti į įprastą ritmą, tiek susigrąžinti darbuotojus, bet, matyt, atsigavimas, kurio visi tikimės karantinui pasibaigus, išties padės tai padaryti sparčiau“, – pridūrė ekonomistė.

Jos teigimu, laisvos darbo jėgos taip pat yra, todėl pritraukiant darbuotojus neturėtų kilti didelių problemų.

Indrė Genytė-Pikčienė. G. Bartuškos / ELTOS nuotr.

Pasak ekonomistės, tai, kad testavimą, norint suteikti progą nepaskiepytiems ir nepersirgusiems žmonėms naudotis galimybių pasu, apmokės valstybė, galima vertinti kaip verslo skatinimo priemonę.

„Toks klausimas turėtų būti priskiriamas prie verslo skatinimo. Šiuo momentu daug milijonų skirta pagalbai verslui ir dalis jų dar nėra išdalyta ir dūli Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar „Invegos“ rankose, tad skatinti verslus galima ir kitais kanalais, ir tai būtų vienas iš kanalų, kaip padėti labiausiai nukentėjusiems verslams, kuriems reikia, kad žmonės ateitų, ir juos aptarnauti. Aš čia nematyčiau didelės problemos, nes alternatyvios pagalbos priemonės kainuoja gerokai brangiau“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė atverti platesnės veiklos galimybes pasiskiepijusiems, persirgusiems ar 24 val. prieš planuojamą atlikti veiklą COVID-19 testą pasidariusiems asmenims, kurie nuo gegužės 24 dienos galės naudotis galimybių pasu. Tarp laisvinamų sričių – bendravimas didesnėmis grupėmis, dalyvavimas renginiuose bei naudojimasis pramogomis ir paslaugomis uždarose patalpose.