Plačiau apie tai papasakojo vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

– Kodėl pinga maisto žaliavos ir ar tai pajus pirkėjai, pirkdami maisto produktus?

– Visų pirma, reikėtų grįžti į 2022-uosius metus, kuomet buvo didžiulis maisto žaliavų šuolis. Tam nemažai įtakos turėjo karas Ukrainoje. Ukraina ir Rusija yra vienos didžiausių maistinių žaliavų eksportuotojų pasaulyje. Buvo didelė baimė, kad šis karas sutrikdys tų maistinių žaliavų tiekimą. Aišku, kainų šuolis buvo didžiulis, bet matėme, kad maistinės žaliavos nevisiškai sustojo iš to regiono. Matėme rekordinį derlių ir Rusijoje, ir kai kuriose Europos valstybėse, ir Australijoje. Visa tai padėjo padidinti maisto žaliavų pasiūlą. Tai labai ženkliai stumtelėjo ir kviečių, ir miežių, ir kukurūzų, ir sojų bei žaliavinio pieno kainas, kurios dabar sugrįžo į 2021 metų lygį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Maisto žaliavos pinga labai sparčiai, tačiau nematome tokio didelio maisto produktų kainų susitraukimo. Kodėl?

– Nuo 2021 m. rudens maisto produktų kainos parduotuvėse Lietuvoje padidėjo apie 40 proc. Didelius šuolius matėme ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje kainos padidėjo apie 35 proc. Maisto prekių kainų šuolis nebuvo išskirtinis reiškinys Lietuvoje, tačiau kainos čia pakilo šiek tiek daugiau. Yra tam tikrų subjektyvių priežasčių. Mes importuodavome santykinai didesnę maisto žaliavų dalį iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Reikėjo greitai rasti alternatyvius teikėjus. Tai ir pakėlė kainą. Stebint šių metų kainų dinamiką, tai maisto žaliavų kainų kritimas dar visiškai neatsispindėjo vartotojų kainose. Tą galima paaiškinti tuo, kad per du metus vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 25 proc. Energijos ištekliai yra vis dar šiek tiek pabrangę. Tačiau žiūrint į sąnaudų kainų pokyčius, mes negalime paaiškinti, kodėl tiek daug pakilo maisto produktų kainos Lietuvoje.

– Atsiranda įvairūs spėliojimai, kas tą kainos prieaugį toliau išlaiko. Ar tai gamintojas, ar pardavėjas?

– Visose grandinėse maržos padidėjo. Suprantu, kai praėjusiais metais buvo labai stipri paklausa, buvo neapibrėžtumas, kiek kainuos dujos, kiek kainuos elektra. Kai kurie gamintojai ir pardavėjai apsidraudė nuo to neapibrėžtumo ir pakėlė kainas kartais daugiau nei brango žaliavos. Dabar tam neapibrėžtumam sumažėjus ir pingant žaliavoms turėtume matyti priešingas tendencijas. Lietuvoje mes turime unikalią situaciją dar ir dėl to, kad labai didelė pardavimų dalis vyksta ne už bazinę kainą, o per nuolaidas. Kartais Valstybės duomenų tarnybai sunku nustatyti tikrą kainų pokytį, kai didžioji pardavimų dalis yra su milžiniškomis nuolaidomis. Už bazines kainas pirkėjai perka daug rečiau. Dažnai nuolaidos keliauja iš vieno prekybos centro į kitą. Be galo sudėtingas uždavinys nustatyti, kokia ta vidutinė kaina. Viešojoje erdvėje matėme, kad kai kurie prekybos centrai konkuravo tarpusavyje reklamose ir rodė konkurentų kainas, norėdami parodyti, kad pas juos pigiau. Tačiau bent kol kas oficialioje statistikoje mes neužfiksuojame to atpigimo.

Kai kurie gamintojai ir pardavėjai apsidraudė nuo to neapibrėžtumo ir pakėlė kainas kartais daugiau nei brango žaliavos.

– Kiek paprastai turi užtrukti tas maisto produktų kainų atpigimas?

– Žiūrint į atskiras maisto produktų grupes, tai per du metus labiausiai pabrango pieno bei grūdų produktai. Kai kuriais atvejais iš tikrųjų duonos gamintojai gali būti nusipirkę grūdų per išankstinius sandorius, galbūt sandėliuose laiko didelius atsargų kiekius. Gali būti, kad jie dabar galutinę produkciją pardavinėja iš ankstesnių grūdų, kurie kainavo dvigubai brangiau nei dabar. Tačiau žiūrint į pieno produktus, į kiaušinius, tai čia apyvartumo ciklas yra daug greitesnis. Natūralu, kad kai dabar žaliavinio pieno kainos nukrito 30 proc., tai tas turėtų atsispindėti ir galutinėse kainose. Tačiau kol kas nepamatėme to.