- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas Eltai teigė, kad daržovių ir vaisių kainų didėjimas yra nulemtas karščio ir sausros regione, o kitų maisto produktų kainos žymiai keistis neturėtų.
„Šį rugpjūtį maistas pigo mažiau nei kitų metų rugpjūčio mėnesiais. Galima sakyti, kad tai, jog turėjome sausą ir karštą pavasarį, darė įtaką daržovių ir vaisių derliui. Matome, kad kainos vis dar laikosi aukštai tam tikrų daržovių, ir būtent tai lemia, kad mėnesinė maisto infliacija yra 5,1 proc. Tačiau tai yra bendra visam regionui – tiek Lenkijai, tiek Latvijai ir Estijai, nes orai visur buvo panašūs gegužę ir birželį. Tai dėl tos priežasties maisto kainos yra pakilusios“, – Eltai sakė T. Povilauskas.
Ekonomisto nuomone, metinė infliacija maisto produktams turėtų mažėti.
„Maisto produktų kainų pikas jau yra pasiektas. Manau, metinė infliacija maisto produktams mažės. Grūdų supirkimo kaina yra smarkiai atpigusi – apie jokį brangimą negalima kalbėti. Pieno produktams didesnio augimo nenusimato arčiausiais mėnesiais taip pat. Vienintelis, kas palaikys kainas, tai daržovių kainos. Bet kadangi bulvių derlius yra didesnis, nepanašu, kad čia yra didesnės problemos“, – Eltai komentavo ekonomistas.
Vertindamas rugpjūčio mėnesinę defliaciją, T. Povilauskas pastebėjo ekonomikos ciklo tendencijas. Pasak jo, neigiamus infliacijos rodiklius vasaros pabaigoje lemia nuolaidos.
„Rugpjūtį defliaciją visada lemia tai, kad aprangos ir avalynės prekės atpinga. Iš esmės, ir praėjusiais metais viskas taip pat buvo. Standartinės priežastys atsitiko ir šį rugpjūtį“, – sakė T. Povilauskas.
Maisto produktų kainų pikas jau yra pasiektas.
Pasak ekonomisto, palyginus su kitomis regiono šalimis, Lietuvoje yra nedidelė metinė infliacija, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje algų augimas pastaruoju metu Baltijos šalyse yra didžiausias, o infliacija Lietuvoje yra mažesnė negu Latvijoje ir šiek tiek didesnė negu Estijoje.
„Estija nuo liepos pirmosios labai sumažino akcizus alkoholiui, todėl pas juos dabar yra mažesnė infliacija, bet šiaip ji yra tikrai pakankamai stabili ir normali“, – teigė ekspertas.
T. Povilauskas priduria, kad infliacijos stabilumą iš dalies lemia ir degalų kainos pastovumas.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota metinė infliacija sudarė 2,5 proc.
Per metus labiausiai brango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (6 proc.), sveikatos priežiūra (5 proc.), viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos.
Labiausiai atpigo ryšių paslaugos (2,5 proc.), drabužiai ir avalynė (1,7 proc.) bei transportas (0,5 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
Nori sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms: laimės prekybininkai?2
Naujoji valdžia pažadėjo sumažinti PVM tarifą vaisiams ir daržovėms. Tikisi vienu šūviu nušauti du zuikius – ir sumažinti išlaidas maistui, ir pagerinti žmonių sveikatą. Tačiau ekonomistai tokį užmojį vadina biudžeto...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...