- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per savaitę benzinas pabrango procentu, dyzelinas – daugiau nei dviem, praneša LNK.
Plačiau ape tai papasakojo vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
– Ar nepanašėja situacija į prieš metus buvusią? Kiek dar galime tikėtis to kilimo?
– Situacija yra visai kitokia. Praėjusiais metais turėjome rimtesnes problemas. Prasidėjęs karas ir nepritaikytos sankcijos Rusijai lėmė tai, kad turėjo persidėlioti visi naftos gamybos ir tiekimo srautai pasaulyje. Trūko naftos perdirbimo pajėgumų, dėl to ypač buvo pabrangęs dyzelinas. Dabar tos problemos nėra. Dabartinė kuro kainos kilimo priežastis yra susijusi su brangesne nafta, kurią pabrangino Saudo Arabijos, Rusijos apribota gavyba. Kaina dar gali pakilti dešimtadaliu, bet nepakils iki tokio lygio, kaip buvo prieš metus.
– Kaip tas dešimtadalis gali jaustis?
– Galutinėje kuro kainoje nafta sudaro iki ketvirtadalio visos kainos. Kita dalis yra perdirbimas, transportas, mokesčiai. Kuras galėtų pabrangti keliais centais.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kaip vyksta procesas nuo sprendimo mažinti naftos gavybą iki to rezultato mūsų piniginėse?
– Sprendimas mažinti naftos gavybą akimirksniu atsispindi rinkose. Pakyla naftos kainos. Visos tiekimo grandinės, nuo gamintojų iki mažmenininkų, reaguoja į tai ir koreguoja savo kainas.
– Ir iš karto pastebime tai ir prekių kainose?
– Transporto kainos turi šiek tiek įtakos galutinėms prekių kainoms. Bet šiuo metu dauguma žaliavų yra atpigusios, tas kompensuoja transporto kainų pakitimus. Viena iš pagrindinių priežasčių, kuri slopina infliaciją, yra maža paklausa tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Kai pirkėjų nėra, kai jie išrankūs, renkasi pigesnes prekes, įmonėms yra sudėtingiau kelti kainas, net jei pakyla sąnaudos.
Jei gyventojams yra opi kelių centų dilema, visada galima naudotis viešuoju transportu.
– Kas turėtų sustabdyti tą kainų kilimą?
– Tiesioginė įtaka yra iš naftos. Visi kiti komponentai yra fiksuoti. Naftos kaina priklauso ir nuo paklausos. Ta kaina galėtų sumažėti, jei smarkiai kristų vartojimas, jei žmonės mažiau keliautų lėktuvais, automobiliais. Taip pat nafta gali pigti, kai yra naftos perteklius.
– Lietuvoje kainos yra mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, bet Lenkijoje jos dar mažesnės. Kodėl taip susidėliojo?
– Gali būti daugybė veiksnių. Gali būti skirtingos maržos ir skirtingi mokesčiai.
– Ką patartumėte vairuotojams, kurie planuoja prisipilti pilną baką šį savaitgalį. Ar šis žingsnis praktiškas?
– Manau, kad Lietuvoje yra labai mažai žmonių, kurie tokiais principais planuoja pirkti kurą. Jei gyventojams yra opi kelių centų dilema, visada galima naudotis viešuoju transportu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...