- Valdas Pryšmantas, Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po ilgos pertraukos Lietuvoje užfiksuotą mėnesio defliaciją lėmė mažėjusios degalų kainos, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat teigia, kad tai rodo mažėjančią gyventojų perkamąją galią, kurią veikia recesinės nuotaikos, pabrangusios paskolos.
Mėnesio defliaciją birželį–liepą anksčiau prognozavęs SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, jog išankstinius gegužės mėnesio rodiklius lėmė mažėjusios degalų bei energijos kainos.
„Labiausiai žemyn tą mėnesinį pokytį į defliaciją nustūmė atpigę degalai. Matėme, kiek dyzelinas atpigo per gegužę, benzinas pigo kiek mažiau, bet būtent degalai padarė didžiausią įtaką“, – BNS teigė T. Povilauskas.
„Kadangi balandį biržoje elektros kaina buvo labai žema, palyginti su kovu, tai ir elektros kainų mažėjimas ženkliai prisidėjo, taip pat ir šilumos kaina“, – pridūrė ekonomistas.
Labiausiai žemyn tą mėnesinį pokytį į defliaciją nustūmė atpigę degalai.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad defliacija byloja apie mažėjančią perkamąją gyventojų galią, kurią neigiamai veikia brangstančios paskolos ir dėl recesijos prastėjantys ateities lūkesčiai.
„Matosi, kad ir palūkanų normų įtaka jau daro savo darbą – poveikį perkamajai gyventojų galiai ir atitinkamai rececesiniai lūkesčiai, tai reiškia, ta visa vangesnė paklausa jau stabdo infliacinius procesus ir atitinkamai pradeda veikti infliacijos matematika: aukštos palyginamosios bazės efektas po truputį jau įsibėgėja ir kas mėnesį, matyt, matysime defliacinius skaičius“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.
Pasak jos, visuomenė reikšmingų pokyčių dėl defliacijos kol kas nepajus, bet ilgainiui galima tikėtis kainų mažėjimo.
„Iš principo visuomenei dar kažkokio labai reikšmingo poveikio tai neturės, bet tas kainų lygis, kurį pernai užsiauginome, jis nėra tvarus, natūralu, kad vyraujant recesinėms nuotaikoms, prastėjantiems lūkesčiams ir nerimui dėl ateities, turėtų šiek tiek pasikoreguoti kainų lygis“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, metų pradžioje laukta defliacija vėliau nei tikėtasi fiksuota dėl to, kad Lietuvos gyventojų finansinė padėtis buvo gera, darbo rinka – atspari infliacijai.
„Defliacijos lūkuriavome kurį laiką, vis tik pernykštis infliacijos šuolis nebuvo didele dalimi nulemtas vidinių ekonominių priežasčių, tai buvo daugiau išorinių šokų pasekmė. Pastaraisiais mėnesiais, ypatingai šių metų pradžioje tikėjomės, kad atsitrauks infliaciniai procesai, bet buvo jaučiama inercija dėl pakankamai atsparios darbo rinkos, geros namų ūkių finansinės situacijos“, – sakė ji.
T. Povilauskas kartojo, kad metinė infliacija vienaženklė turėtų būti birželį, o mėnesio defliacija turėtų išlikti „arti nulio“.
„Žiūrėsime, kaip keisis degalų kainos. Suprantama, kad labiau pigti degalams nelabai lieka erdvės. Jeigu bus kažkokie degalų kainų atšokimai į viršų, infliacija gali didėti“, – teigė T. Povilauskas.
„Birželį mažinant infliaciją gali prisidėti ir daržovių kainų mažėjimas. Be to, birželį prasideda drabužių išpardavimai – tai irgi šioje vietoje toks sezoninis veiksnys“, – pridūrė jis.
Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Laura Mociūnaitė teigė, kad maisto kainos išlieka pagrindiniu infliaciją lemiančiu veiksniu.
„Tiesa, įvairių maisto prekių metinis kainų augimas tebemažėjo – pavyzdžiui, pieno, mėsos, duonos produktų. Žvelgiant į ateitį, kai kuriais šių metų mėnesiais tikėtinas ir bendro maisto prekių kainų lygio mažėjimas, tai yra mėnesinis kainų sumažėjimas. Tam reikšmingą įtaką darys nukritusios maisto žaliavų ir energijos išteklių kainos“, – pranešime teigė L. Mociūnaitė.
„Kalbant apie spaudimą maisto kainoms mažinančius veiksnius, paminėtinos ir nukritusios sėklų bei trąšų kainos, kurios turės įtakos būsimo derliaus kainoms“, – pridūrė ji.
LB atstovė prognozuoja, jog gegužę energijos kainos turėtų būti panašios į buvusias prieš metus, tuo metu birželį jos bus mažesnės nei tuo pačiu metu pernai.
Pasak L. Mociūnaitės, nors metinis paslaugų kainų augimas mažės, tačiau ir toliau kylant darbo užmokesčiui kainos didės pakankamai sparčiai.
„Bendram infliacijos rodikliui tebemažėjant, o darbo rinkai esant palyginti stipriai, jau iki šių metų vidurio turėtume pasiekti tašką, kai vidutinio darbo užmokesčio augimo rodiklis viršys infliaciją. Tai reiškia, kad didės realusis darbo užmokestis ir gyventojų perkamoji galia“, – teigė L. Mociūnaitė.
Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija buvo 0,1 proc., tuo metu išankstinė metinė infliacija siekė 10,7 procento.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – žingsnis link didesnių baudų už cigarečių pardavimą nepilnamečiams
Seime kelia skinasi siūlymas didinti baudas verslui už tabako gaminių, įskaitant elektronines cigaretes, pardavimą nepilnamečiams. ...
-
Seimas pritarė naujai MMA formulei
Seime ketvirtadienį pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis koreguojama minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo tvarka. ...
-
Tyrimas: skirdami papildomus 10 mlrd. eurų galime atlaikyti Rusijos puolimą3
Žurnalistas, organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis pirmą kartą viešai pristatė Lietuvos gynybinės galios tyrimą. Tyrimą atliko Vašingtone įsikūręs „New generation warfare“ centras, kartu su L...
-
N. Mačiulis: gresia estiškas scenarijus2
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, tačiau produktyvumas – mažėja. Pasak jo, jei tai tęsis ir toliau, šalies konkurencingumas gali kristi, o ekonomi...
-
Seimas ėmėsi 2025 metų valstybės biudžeto projekto
Seimas ketvirtadienį ėmėsi 2024 metų valstybės biudžeto projekto – paskutinio, parengto Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės. ...
-
„Foxpay“ istoriją vadina vienu didžiausių pastarųjų metų politinių skandalų8
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „Foxpay“ istorija yra vienas didžiausių politinių skandalų per pastaruosius keletą metų, o pradėtas teisėsaugos tyrimas padės sudėti visus taškus ant „i“. ...
-
Susisiekimo viceministras: pinigų keliams kitąmet užteks tik pradėtų projektų užbaigimui
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad keliams kitų metų valstybės biudžete numatomų skirti 784 mln. eurų užtektų tik pradėtiems projektams įgyvendinti. ...
-
EIMIN: pramonės žalumui skatinti bus skirti 42 mln. eurų1
Europos investicijų bankas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) parengtai Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo 42 mln. eurų investicijų schemai, orientuotai į dekarbonizacijos technologijų diegimą pramonės įmonėse. ...
-
A. Armonaitė dėl pristatyto biudžeto nepasitarus: konservatoriai nemoka dirbti kartu su partneriais4
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad Vyriausybės pristatytas 2025-2027 m. Lietuvos biudžetas – konservatorių nesugebėjimo dirbti koalicijoje įrodymas. Pasak jos, apie biudžeto projektą partneriams nebuvo i&sc...
-
Ekonomistai apie Vyriausybės viešųjų finansų planą: dosnus, agresyvus rinkiminis biudžetas
Finansų ministrei Gintarei Skaistei trečiadienį pristačius pirminį kitų metų biudžeto projektą, ekonomistai sutaria – tai dosnus, „rinkiminis“ ir išlaidų atžvilgiu agresyvus nueinančios Vyriausybės viešųjų finans...