Ekspertų nuomone, šiemet mažmeninė prekyba turėtų augti, tačiau neatmetamas jos nuosmukis kitąmet.

„Turime atsigaunančią perkamają galią, kadangi metinis atlyginimų augimas vis tiek yra didesnis nei infliacija, kuri birželį buvo arti procento. Tad ta atsigaunanti perkamoji galia per metus darė įtaką tam, kad prekių vartojimas palyginamosiomis kainomis irgi yra padidėjęs. Tai yra teigiamas skaičius“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vis dar auga gana sparčiai, augimas galbūt nesieks dešimties procentų, bet vis tiek bus didesnis gerokai nei infliacija, tai didina gyventojų perkamąją galią ir dėl to neturėtų stebinti tai, kad didėja mažmeninė prekyba“, – BNS teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Valstybės duomenų agentūros (VDA) penktadienį paskelbtais išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–birželį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 3,3 proc. iki 9,3 mlrd. eurų (be PVM).

„Natūralu, kad augant pajamoms, nedarbo lygiui išliekant žemame lygyje, infliacijai vis dar nesiekiant vieno procento, tai atsispindi ir teigiamose tendencijose mažmeninėje prekyboje“, – pabrėžė N. Mačiulis.

Turime atsigaunančią perkamają galią, kadangi metinis atlyginimų augimas vis tiek yra didesnis nei infliacija.

 

Statistikų teigimu, birželį, palyginti su pernai birželiu, prekybos apyvarta augo 3,1 proc., tačiau palyginti su geguže – sumažėjo 1,7 proc.

„Birželis buvo toks šiek tiek silpnesnis nei tikėjausi, gegužė buvo gerokai stipresnė,“ – teigė T. Povilauskas.

Jo teigimu, silpnesnius mėnesio prekybos rezultatus birželį galėjo lemti didesnis laisvų dienų skaičius, karšti orai: „Tai kažkiek prekybai darė įtakos.“

Vis dėl to, ekonomisto teigimu, mažmeninė prekyba šiemet augs.

„Žiūrint į artimiausius mėnesius nemanau, kad kažkas labai keisis, turėsime metinį teigiamą pokytį, nes vis tiek tos tendencijos toliau lieka aktualios. Pajamų augimas lieka stipresnis nei infliacija“, – teigė T. Povilauskas.

N. Mačiulio teigimu, mažmeninės prekybos perspektyvos išlieka teigiamos, o Lietuva yra tarp nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose sektorius pirmąjį pusmetį augo.

Vis dėlto, ekonomisto teigimu, 2025 metais prekybos rodikliai gali smukti – kartu su sparčiai augančiu minimaliu atlyginimu, didėjančiomis darbo sąnaudomis augs ir infliacija, o tai neigiamai veiks ir vartotojų lūkesčius, ir perkamąją galią.

Restoranams nepavyko viso PVM tarifo permesti vartotojams

Pasak statistikų, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta per 6 mėnesius, palyginti su pernai tuo pat laiku, smuko 7,8 proc., birželį, palyginti su geguže, – 0,4 proc., o palyginti su pernai birželiu – mažėjo 7,7 proc. iki 143 mln. eurų.

Ekonomistai sutinka, kad prastesnius šio verslo rezultatus labiausiai lėmė tai, jog nuo šių metų sektoriui panaikinta 9 proc. PVM lengvata ir jam taikomas standartinis 21 proc. tarifas.

„Tokį išsiskyrimą bendros mažmeninės prekybos ir realios apyvartos restoranuose mes matome jau nuo metų pradžios ir turbūt pagrindinė įtaka tam yra didesnis PVM maitinimo paslaugoms. Tai paveikia galbūt ne visus vartotojus, bet yra tam tikras segmentas, turbūt ne didžiausias pajamas gaunantys vartotojai, kurie nebegali taip dažnai naudotis maitinimo paslaugomis“, – BNS aiškino N. Mačiulis.

T. Povilausko teigimu, skaičiuojant su PVM, maitinimo įstaigų apyvarta pirmąjį pusmetį didėjo. Tuo metu su PVM skaičiuojamas nuosmukis, anot ekonomisto, rodo, jog verslui nepavyko permesti padidėjusio tarifo į galutinę kainą.

„Reiškia, jog tiek sumažėję įmonių pelnai. Faktas, kad kai mažėja įmonių pelnas ir pelningumas, situacija yra pablogėjusi“, – sakė T. Povilauskas.

N. Mačiulis išskyrė ir tai, jog bendrai restoranų apyvartai neigiamos įtakos galėjo turėti sumažėję turistų srautai šalies kurortuose bei Vilniuje.