„Dabartinė kaina yra apie 60 tūkst. eurų pirmyn-atgal. Klausimas, kiek tai kainuotų, jeigu tokių krovinių būtų žymiai daugiau ir suveiktų mąsto ekonomija. Bet kokiu atveju (bandomasis vežimas iš Ukrainos – red. past.) pasiteisino – yra daug išmokta pamokų ir bus priimti sprendimai, kaip patobulinti tas paslaugas, nes mūsų akimis žiūrint, yra labai geros perspektyvos“, – penktadienį BNS sakė E. Lazauskas.

„Ta paslauga gali būti ir bus“, – pridūrė LTG vadovas.

Pasak E. Lazausko, LTG traukinių reisų dažnumą lems ne tik įmonių poreikis, bet ir konkurencija su kitais vežėjais.

„Per Lenkijos teritoriją vežame ne tik mes – yra ir kitų kompanijų Lenkijoje, kurios gali vežti, ir nebūtinai į Klaipėdą, o į Vokietijos uostus – ta infrastruktūra yra apkrauta, todėl kainodara priklausys ir nuo konkurentų“, – sakė E. Lazauskas.

Apie gegužės 25 dieną turėtų judėti krovinys su aliejais ir grūdais. Matydami sėkmę to maršruto ir kiti klientai, tikimės, prisijungs.

LTG vadovo teigimu, šiuo metu planuojama, kad iš Ukrainos apie 1,5 tūkst. tonų gabenantis traukinys į Lietuvą turėtų atvykti kartą per savaitę, nes LTG šiuo metu turi pasirašę tik kelias sutartis dėl krovinių iš Ukrainos vežimo.

„Su kiekviena įmone turime atskirą sutartį. Kelios jau yra pasirašytos, berods apie gegužės 25 dieną turėtų judėti krovinys su aliejais ir grūdais. Matydami sėkmę to maršruto ir kiti klientai, tikimės, prisijungs“, – teigė E. Lazauskas.

„Tai nėra dideli kiekiai: 1,5 tūkst. tonų, kartą per savaitę. Iš viso į Klaipėdos uostą galima būtų pervežti iki 1,5 mln. tonų, tai šiuo metu mes neturime tiek sutarčių. Jas reikia sudaryti su kiekvienu krovinio savininku ir žiūrėsime kada mes tą skaičių pasieksime“, – pridūrė LTG vadovas.

Ketvirtadienį ryte pirmą kartą LTG istorijoje iš Ukrainos į Lietuvą aplenkiant Baltarusiją atvyko traukinys su 50 konteinerių, maždaug 1 tūkst. tonų  gyvulių pašarams skirto priedo lizino kroviniu. Jį nuo Ukrainos ir Lenkijos pasienio gabeno LTG antrinė bendrovė „LTG Cargo Polska“, o Lietuvoje – „LTG Cargo“.

Maršrutas išbandytas tik siaurąja europine vėže – nuo Kauno per Lenkiją iki Ukrainos pasienyje esančio terminalo. Pasiteisinus projektui, dalis krovinių iki Kauno galės būti gabenama nekeičiant vėžės ir jų neperkraunant.

Dėl Rusijos pradėto karo Ukraina negali per savo uostus išvežti maždaug 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir paprašė Europos Sąjungos pagalbos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, jog Klaipėdos uostas – neskaičiuojant Birių krovinių terminalo – yra pajėgus pakrauti apie 8 mln. tonų grūdų, tačiau per Lenkiją dėl infrastruktūros ribojimų šiuo metu į Lietuvą per metus įmanoma atvežti tik 1–1,5 mln. tonų Ukrainos grūdų.