Lygiai dešimt metų Lietuvos gyventojai savo rankose spaudžia ne litus, o eurus.

„Esame vienos fiskalinės sistemos dalis ir turime daug laisvės prekiaujant, perkant“, – teigė pašnekovas. 

„Didesnis patogumas vykstant į užsienį, į kitas šalis“, – sakė pašnekovė. 

„Su galėjimu keliauti, leisti pinigus, nesukti galvos dėl valiutos keitimo“, – pabrėžė moteris.

Dešimtmetis su euru – valstybei gana trumpas laikas. Esą ekonomika ir žmonių pragyvenimas per tiek laiko sugebėjo smarkiai pasikeisti.

„Būdami euro zonos dalimi, Lietuvos gyventojai gyvena geriau“, – aiškino Europos Centrinio Banko pirmininkė Christine Lagarde.

O tiksliau – iš ekonominio skurdo priartėta prie išsivysčiusių šalių lygio.

„Prieš dešimtmetį BVP vienam gyventojui sudarė apie 70 proc. euro zonos vidurkio. Dabar jis viršija 83 proc.“, – tvirtino Europos Centrinio Banko pirmininkė.

LNK stop kadras.

Tiesa, kaip perkamoji galia, taip sparčiai kitas šalis vijosi ir kainos.

„Jeigu pasižiūrėtume, kurioje vietoje Lietuva yra pagal kainų augimą, tai pamatytume, kad tai yra ketvirta vieta“, – nurodė ekonomistas Algirdas Bartkus.

Daugelis euro įvedimą su padidėjusiomis kainomis siejo ne veltui. Per dešimt metų vartojimo prekės ir paslaugos pabrango 52 proc. Įspūdingai, net 140 proc. brango būstas.

„Augant ekonomikai, augant turto kokybei, turtingėjant daiktams viduje, natūralu, kad jo kaina kyla ir dėl objektyvių priežasčių, ir dėl infliacinių – pinigai nuvertėja“, – kalbėjo „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

Lenkijoje, kuri neįsivedė euro, prekės ir paslaugos per dešimtmetį brango panašiai, 54 proc.

„Euras atliko labai didelę pagalbą stabilizuojant infliaciją. Jeigu ne euras, infliacija būtų ne 49 proc., o gerokai didesnė“, – šnekėjo ekonomistas.

Valdžia guodžia: iš gyventojų kišenių išėję eurai grįžo su kaupu. Vidutinis darbo užmokestis per beveik dešimt metų pakilo pusantro karto ir pasiekė 1 tūkst. 377 eurus „į rankas“. Neatsiliko ir vidutinė senatvės pensija. Šiemet – 270 eurų didesnė nei prieš dešimtmetį.

„Viskas didėja – ir kainos, ir atlyginimai, tačiau atlyginimai, ypač pastaruoju metu, didėjo žymiai sparčiau nei kainos“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Euras masino ir naujų darbo vietų kūrėjus. Užsienio investicijų per dešimtmetį pritraukta 2,5 karto daugiau. Finansų ministras teigia, kad euras – tai ir saugumo garantas.

„Viena stiprių mūsų saugumo garantijų greta krašto apsaugos sistemos, integracijos į bendrą Europos rinką – tai viena iš mūsų tvirtovės gynybinių sienų“, – šnekėjo R. Šadžius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dėl euro pigiau skolinosi ir Lietuvos valdžia. Paskaičiuota, kad vien palūkanoms mokėti per dešimtmetį valstybė sutaupė kone milijardą. Kurį laiką pigiau skolinosi ir gyventojai, kol neprismaugė Europos Centrinio Banko keliamų palūkanų našta.

„Mažėjant palūkanoms, įperkamumo indeksas didėja. Kuo jis didesnis, tuo lengviau pirkėjams įsigyti turtą“, – teigė M. Čiulada.

Perėjimas prie euro nebuvo lengvas. Kol 2015-ųjų vidurnaktį politikai tik čiupinėjo naujus banknotus, kiti dirbo.

Prekybininkai kartais nesėkmingai atiduodavo per daug grąžos.

„Truputėlį painiavėlės bus, neskubėsime, žiūrėsime“, – anksčiau kalbėjo pašnekovė. 

O gyventojai painiojosi tarp kainų.

„Nueini į parduotuvę, sumoki keturis eurus, galvoji – ojetus, kiek nedaug sumokėjau. Paskui, kai pradedu galvoti, kiek litų, Dieve, kiek daug“, – anksčiau pasakojo moteris.

Gal iš sentimentų ar užmaršumo dalis pereiti nuo litų prie eurų nesugebėjo iki šiol.

„Apie pusę milijardo litų neiškeista. Ar likę pas gyventojus, ar pinigai pamesti, galbūt išvežti į užsienį, ar sugadinti, sudeginti“, – nurodė Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento specialistė Edita Lisinskaitė.

Lietuvos banke juokaujama, kad visi litai, kurie buvo švarke, jau iškeisti. Dabar keičiami tie, kurie rasti po čiužiniu.

„Būna kuriozinių, įdomių situacijų. Pavyzdžiui, nusipirko traktorių ir tame sename traktoriuje rado paslėptų litų, močiutės palto kišenėje“, – sakė E. Lisinskaitė.