- Giedrius Gaidamavičius (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos įmonės turės užtikrinti, kad jų į trečiąsias šalis eksportuojamos dvejopos paskirties prekės nepasieks Rusijos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Taip jis kalbėjo ministerijai siūlant Vyriausybei dar šį mėnesį sušvelninti nuo metų pradžios įsigaliojusius kelių tūkstančių tokių prekių eksporto į trečiąsias šalis ribojimus, kuriems gruodžio pradžioje pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas.
„Šiuo momentu radikaliausia priemonė – eksporto ribojimas – taikomas visoms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, kokia informacija ar kokia jų laikysena. (...) Jeigu įmonės, kurios prisideda prie mūsų ekonomikos augimo, užtikrina, raštu įsipareigoja, kad prekės nepasieks Rusijos rinkos ir laikosi šio įsipareigojimo, tai apriboti jų veiklos eksporto prasme nėra logikos“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.
Pasak L. Savicko, šių prekių eksporto į daugelį trečiųjų šalių draudimas negali būti taikomas visoms, taip pat ir sankcijų nepažeidžiančioms įmonėms.
„Norisi užtikrinti, kad jeigu mes turime informacijos, kad konkreti įmonė ar verslas vykdo sankcijų apėjimą, be abejo, toks eksportas iš Lietuvos negali vykti ir turi būti užkardytas“, – teigė ministras.
Anot L. Savicko, dėl pernai gruodį priimtų ir nuo sausio įsigaliojusių eksporto ribojimų verslas per metus gali negauti apie 250 mln. eurų pajamų, o draudimas daugiausia paliestų aukštųjų technologijų sektorių.
Prekė eksportuojama per Rusijos ir Baltarusijos teritoriją (sausuma – BNS) turi tikimybę būti sustabdyta ir likti ten arba fiziškai nepasiekti galutinės destinacijos.
„Net ir paimkime tą patį elementariausią širdies veiklos stebėjimo apyrankę – joje yra detalės ir dalys, kurios apima tas prekes, kurios nebegalėtų būti pristatytos. Ar optikos prekės, kurios taikomos akių gydymo specialistų, irgi negalėtų būtų transportuojamos“, – teigė L. Savickas.
„Serverių tam tikros detalės, kurios yra reikalingos palaikyti serverių veiklą, lygiai taip pat negalėtų būti eksportuojamos. Tai tikrai neatrodo kaip atsakingas sprendimas“, – pridūrė jis.
Anot ministro, problemų kelia ir praėjusios Vyriausybės sprendimas riboti eksportą lėktuvais, jį leidžiant tik į 10 trečiųjų šalių.
„Prekė eksportuojama per Rusijos ir Baltarusijos teritoriją (sausuma – BNS) turi tikimybę būti sustabdyta ir likti ten arba fiziškai nepasiekti galutinės destinacijos. Kalbant apie oro transportą, kuris nevyksta per Rusijos teritoriją, netupia Rusijos oro uostose, bet mes galime tiesiai transportuoti į tokias valstybes, kaip Izraelis, Indija, Singapūras, Brazilija – dabar mūsų verslai negali užtikrinti galimybės ten transportuoti tas prekes“, – teigė L. Savickas.
Nuo sausio pradžios įsigaliojusį dalies dvejopos paskirties prekių eksporto draudimą sukritikavo ir aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ savininkas ir įkūrėjas Arvydas Paukštys.
„Taigi, visos „Teltonikos“ prekės nebebus priimamos į lėktuvus ir nebegalės būti į siunčiamos į mūsų ofisus Lotynų Amerikoje ir Azijoje. Kas nors gali paaiškinti sprendimų logiką?“ – socialiniame tinkle „LinkedIn“ ketvirtadienį teigė A. Paukštys.
„Aišku, mes turime galimybę siųsti prekes iš Lenkijos, bet man kyla rizikos valdymo klausimas mūsų valdžiai – kodėl prekes reikia gaminti tik Lietuvoje? Gal tuomet prekes, kurias siunčiame į Indiją, bus lengviau ir pigiau gaminti Indijoje, Brazilijoje ar Meksikoje? Ir ten kurti darbo vietas“, – pridūrė jis.
I. Šimonytės Vyriausybė gruodžio pradžioje praplėtė dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis ribojamas, sąrašą. Į jį buvo įtrauktos centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai bei jų dalys.
Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tuomet teigė, kad sąrašas papildytas remiantis šalies tarnybų duomenimis, jog dalis per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamų prekių bei technologijų naudojamos Rusijos kare prieš Ukrainą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Hofmanas: pieno įstatymą kursime iš naujo įtraukiant visas jo gamybos grandinės dalis1
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo pataisų, ministras Ignas Hofmanas teigia, kad įstatymo projektas bus kuriamas iš naujo, į jį norima įtraukti visas pieno gamybos grandinės dalis. Pasak minis...
-
Paluckas išvyksta į Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą1
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį išvyksta į Šveicarijoje, Davose, vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą. ...
-
Vis sunkiau renkama parama Ukrainai
Lietuviai pernai aktyviausiai aukojo į ūmias krizines situacijas pakliuvusiems tautiečiams, rodo aukojimo platformos Aukok.lt duomenys. ...
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai11
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti16
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai12
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų14
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį12
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...