- Monika Grigutytė/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamento duomenimis, emigravusių iš Lietuvos gyventojų skaičius pernai buvo 21,2 proc. mažesnis nei 2019 metais.
Komentuodamas šį rodiklį Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika teigia, kad pagrindinės mažėjančios emigracijos priežastys siejamos su šiuo metu šalyje vyraujančia gyventojų amžiaus struktūra.
„Yra vis mažiau žmonių, kurie gali emigruoti, jaunų žmonių proporcija šalyje mažėja, (...) o lietuvių užsienyje, kurie gali grįžti, daugėja. Žinoma, emigracijos banga yra susijusi ir su ekonominiais iššūkiais, bet lygiai taip pat ir su gyventojų amžiaus struktūra. Jaunimo prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo daug, taip pat kilo krizė, todėl labai daug jų išvažiavo. Dabar jaunimo šalyje mažai, darbą (užsienyje – ELTA) rasti sunkiau, daug senesnių žmonių palieka darbo rinką, vis lengviau susirasti darbą Lietuvoje, o atlyginimai čia taip pat auga“, – teigė D. Burneika.
Demografas pažymėjo, kad emigraciją stabdo ir šiuo metu vyraujantis neužtikrintumas dėl darbo rinkos užsienyje, ypač įvykus „Brexit“.
„Kita priežastis, be abejo, yra ta, kad dėl neaiškios situacijos krenta noras emigruoti. Pastaruoju metu dideli neaiškumai visų pirma kyla dėl „Brexit“, turbūt labiau nei dėl COVID-19 pandemijos, neaišku, kas laukia emigravus. O esant neaiškioms aplinkybėms dažnai žmonės nepriima jokio sprendimo, šiuo atveju – sprendimo išvažiuoti“, – sakė jis.
Prof. dr. Donatas Burneika. G. Savickio / ELTOS nuotr.
Visgi anot D. Burneikos, mažėjančios emigracijos tendencija pastebima visose Baltijos šalyse.
„Tas pats šiek tiek anksčiau prasidėjo Estijoje, po truputį prasideda Latvijoje ir kai kuriose kitose vidurio Europos šalyse. Yra daugybė priežasčių, kurios greičiausiai lems tai, kad visos Baltijos šalys su didele emigracija nesusidurs bent artimiausius keletą metų“, – tikino jis.
Nors Statistikos departamento duomenys rodo, kad gyventojų šalyje per praėjusius metus padaugėjo 1,1 tūkst., šis skaičius, pasak D. Burneikos, būtų daug didesnis, jei būtų pavykę taikyti socialiai jautresnes COVID-19 valdymo priemones.
„Labai smarkiai išaugo mirtingumas. (...) Gyventojų Lietuvoje būtų padaugėję gerokai daugiau, jeigu ne COVID-19 pandemija ir ypatingai jos valdymas: praeitą pavasarį labai griežtas žmonių uždarymas, įbauginimas, iš to sekantis nesikreipimas į gydytojus, nesigydymas, depresija“, – kalbėjo D. Burneika referuodamas į išaugusį mirčių, kurių priežastis nebuvo susirgimas koronavirusu, skaičių.
Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos pernai emigravo 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 6,2 tūkst. (21,2 proc.) mažiau negu 2019 metais. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 10,5 (2019 m.) iki 8,3 (2020 m.).
Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 20,8 tūkst. Lietuvos piliečių, o tai – 0,4 tūkst. (2 proc.) daugiau negu 2019 metais. Jie 2020 metais sudarė beveik pusę (48,3 proc.) visų imigrantų.
Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 1,1 tūkst. daugiau negu prieš metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...