Siekiant užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro plitimui, šernų naikinimu Dzūkijos miškuose nebus apsiribojama. Grėsmės zonoje svarstoma išnaikinti kiaules ir įvesti griežtesnius ribojimus medienos vežimui, kad transporto priemonės ir žmonės nepervežtų užkrato.

Specialistai sako, kad tokios priemonės būtinos, tačiau jų gali ir nepakakti. Su nerimu laukiama šiltojo metų laiko, nes tuomet virusą galėtų išnešioti erkės, musės ir paukščiai.

Savo ruožtu medžiotojai prašo leisti medžioti ir vilkus, nes jų grobiu, beveik nelikus šernų, taps stirnos ir elniai.

Alytaus rajono miškuose apsilankęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad miško keliuose turėtų būti įrengti informaciniai pranešimai ir peržiūrėtos miško lankymo taisyklės, apribotas naminių gyvūnų judėjimas.

"Reikėtų ant kelių dėti informaciją, kaip elgtis, reikėtų peržiūrėti miško lankymo taisykles. Priruošta medienos, pilnu tempu vyksta miško kirtimo ir vežimo darbai. Reikėtų galvoti, kaip minimalizuoti tuos dalykus", - susitikime su medžiotojais sakė ministras.

Jam pritarė ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius, medžiotojų būrelio vadovas Aurimas Truncė: "Reikia imtis priemonių ir riboti eismą, riboti medienos išvežimą. Suprantu miškų urėdiją ir privačių miškų savininkus, žmones, kurie ruošiasi kurą žiemai, bet mes turime tą sustabdyti".

Jis pasiūlė apsvarstyti galimybę įrengti specialias aikšteles, kur automobiliai būtų dezinfekuojami.

Ministro kelionės metu automobiliai ir išvykos dalyvių batai dezinfekuoti, išvažiuojant iš grėsmės zonos, tačiau kitam transportui jokių užtvarų kol kas neįrengta.

Afrikinio kiaulių maro zonoje bus siekiama visiškai išmedžioti šernus, o likusioje Lietuvos teritorijoje ketinama palikti dešimtadalį populiacijos - apie 7 tūkst. šernų.

Pasak V.Mazuronio, medžiotojams atsisakius, jų būreliams būtų atimama teisė medžioti.

Ministro teigimu, griežtų priemonių imtis būtina, nes marui paplitus kiaulių fermose, nuostoliai galėtų siekti milijardus litų.

"Jeigu virusas persimeta į fermas ir išplinta, tai mes kalbame apie nuostolius, skaičiuojamus ne milijonais, o milijardais, kalbant apie visą gyvulininkystę", - susitikime kalbėjo ministras.

Afrikinis kiaulių maras praeitą savaitę pirmą kartą nustatytas dviem Šalčininkų ir Alytaus-Varėnos rajonų riboje sumedžiotiems šernams.

Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius teigia, kad ketinama išnaikinti 379 kiaules, kurios auginamos 10 kilometrų spinduliu nuo šios vietos.

Eksperto teigimu, didelė viruso plitimo grėsmė galima pavasarį atšilus orams. "Pavasarį prabus erkės. Erkės taip pat perneša šį virusą. Jį taip pat gali platinti musės, plėšrieji paukščiai", - sakė R.Černius.

Intensyvi šernų medžioklė turėtų paveikti ir kitus miško gyventojus - vilkų aukomis dažniau taps stirnos, taip pat briedžiai ir elniai.

Medžiotojas Algimantas Kamičaitis ministrui siūlė panaikinti apribojimus vilkų medžioklei, tačiau konkrečių pažadų neišgirdo.

"Mūsų vilko pirmas maisto objektas yra stirnos, antras - šernas, ypač jų jaunikliai. Po to eina briedis ir elnias. Išnaikinus šernus, vilkai pamažins visų šių žvėrių skaičių", - BNS sakė A.Kamičaitis po susitikimo su ministru.

Afrikinis kiaulių maras - žmonėms nepavojinga liga, tačiau jis yra labai atsparus ir gali greitai paplisti tarp šernų ir kiaulių.