- Vaida Kalinkaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Asociacija "Infobalt" atliko tyrimą, kuris, apklausus, 78 verslo įmones, atskleidė, kad 2014–2016 m. informacinių ryšių ir technologijų (IRT) specialistų paklausa viršys pasiūlą net penkis kartus. Tai turės įtakos ne tik verslui, bet ir prekių bei paslaugų kainai.
Padėtis negerėja
Konferencijoje, kurioje buvo pristatyti tyrimo rezultatai, asociacijos "Infobalt" inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis tvirtino, kad, remiantis atlikta apklausą, įmonės yra pasiryžusios 2014–2016 m. priimti net 17,5 tūkst. naujų IRT darbuotojų. Tačiau tuo metu tokių darbuotojų pasiūla sieks vos 3,2 tūkst.
Prieš dvejus metus asociacija taip pat atliko tokį tyrimą. Jau tuo metu buvo prognozuojama, kad specialistų pasiūla bus gerokai mažesnė nei jų paklausa.
Be to, šių metų tyrime buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Lietuva traukia užsienio investuotojus, kurie dar labiau didina IRT specialistų paklausą. A.Plečkaitis pateikė pavyzdį, kad "Swedbank" planuoja Vilniuje įsteigti informacinių technologijų centrą, kuriame turėtų dirbti 250 darbuotojų. Taigi vien šiai įmonei reikės 250 IRT specialistų.
Absolventų mažai
Dėl demografinių pokyčių į visas studijų programas pastaraisiais metais stoja mažiau studentų. Dalis abiturientų išvyksta studijuoti į kitas valstybes.
Informatikos, elektronikos ir kitas IRT pakraipos studijas renkasi vos 6 proc. visų stojančiųjų, iš jų studijas baigia tik pusė, o kitose studijų programose įprastai studijas pabaigia 62 proc. studentų.
Tai rodo ne tik programos trūkumus, bet ir studentų noro bei gebėjimų trūkumą. Jei studentų skaičius toliau mažės, anot A.Plečkaičio, "artimiausiais metais baigiančių IT specialybes turėsime apie 1000 žmonių Lietuvoje".
Viena priežasčių, kodėl studentai nesirenka IRT pakraipos studijų, yra pasikeitęs studijų finansavimas. Šią priežastį nurodė ir A.Plečkaitis, ir konferencijoje dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.
Šis priminė, kad IRT specialistų trūkumas buvo prognozuojamas dar 2000-aisiais. Tada Švietimo ir mokslo ministerija priėmė sprendimą bene dvigubai padidinti į šios krypties studijas stojančiųjų skaičių.
"Žinoma, mes galime tik apgailestauti, nes apskritai studentų skaičius mažėjo dėl demografinės padėties ir dėl pasikeitusių finansavimo sąlygų, o anksčiau priimdavo 16 tūkst. studentų vien į valstybės finansuojamas vietas. Praėjusiais metais mes į tokias vietas galėjome priimti tik 7,5 tūkst. studentų, t. y. perpus mažiau", – sakė viceministras.
A.Plečkaitis atkreipė dėmesį, kad studentai, negalintys mokėti už mokslą, dažnai pasirenka kitą specialybę, kurią gali studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. R.Vaitkus taip pat pripažino, kad kai tenka rinktis mokamas studijas, informatika netampa viliojančia specialybe.
"Aš manyčiau, kad didesnis specialistų skaičiaus augimas yra įmanomas tada, kai pakeisime finansavimo sąlygas, ką ir ruošiamės daryti nuo 2015 m.", – tikino jis, bet akcentavo, kad IRT specialistų rengimas yra glaudžiai susijęs su matematika, kurios mokėjimo rezultatai nėra tokie geri, kokių norėtųsi ar būtų galima tikėtis.
Padarinius jus visi
IRT specialistų trūkumo padariniai, jei ši padėtis nepasikeis, bus juntami tiek versle, tiek kitose srityse. Trūkstant specialistų, mažosios įmonės, kuriose dirba iki dešimties darbuotojų, negalės plėsti savo veiklos, nes IRT specialistams nepajėgs pasiūlyti geresnių karjeros perspektyvų ir didesnio atlyginimo nei didžiosios įmonės. Todėl tokių įmonių vis mažės.
"Didės visų dydžių įmonių konkurencija dėl specialistų ir jų išlaidos darbo užmokesčiui. Jau matome tą tendenciją, kad būtent aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų paklausa išaugo labiausiai. Tai reiškia, kad geriausiai mokami darbuotojai jau turi darbus", – sakė A.Plečkaitis.
Dėl iškilusios konkurencijos turėtų didėti produktų ir paslaugų kaina.
Pasirinkimas didelis
Konferencijoje dalyvavęs Vytenis Šidlauskas, įmonės, užsiimančios darbuotojų paieška, "Alliance for Recruitment" partneris, pritarė, kad geriausi IRT specialistai jau turi darbus. Be to, įprasti darbuotojų paieškos būdai – reklama ar darbo skelbimai – yra nenaudingi, nes žmonės, turintys gerai mokamą darbą, kito paprasčiausiai neieško. Dėl šios priežasties įmonės bando persivilioti specialistus iš konkurentų.
"Norint pervilioti darbuotoją, reikia kelti atlyginimą. Pralošia iš principo tiek ta įmonė, kuri prisivilioja, tiek ta, kuri jo netenka. Mikroekonominiu atžvilgiu gal kas nors ir išlošia, pavyzdžiui, tarpininkas kaip aš, kuris suranda tą darbuotoją. Bet šalies mastu ar šalies konkurencingumo mastu naudos beveik nėra", – situaciją aiškino V.Šidlauskas.
Jis tvirtino nežinąs kito sektoriaus, kur darbuotojai turėtų tokias dideles galimybes rinktis darbo vietą.
Poreikis bus didesnis
Norėdamas parodyti, koks svarbus yra IRT sektorius, V.Šidlauskas pasiūlė pasvarstyti, kaip informacinės technologijos bei kiti IRT specialistų gaminami produktai ir paslaugos pakeitė mūsų gyvenimus per pastaruosius penkerius metus.
Atkreipęs dėmesį į tai ir į spartų technologijų tobulėjimą, V.Šidlauskas padarė prielaidą, kad prognozuojamas 14 tūkst. IRT specialistų trūkumas yra netgi mažesnis negu tas, su kuriuo iš tiesų susidursime.
"Jeigu jūs nesate alergiškas matematikai, inžinerijai, eikite į tą sritį, nes ten konkurencija jums yra daug mažesnė kaip darbuotojui, o paklausa daug didesnė", – patarė jis ir kaip argumentą pateikė pavyzdį, kad vidutinis atlyginimas, kurį jau po mokesčių gauna informacinių technologijų specialistas, turintis trejų ketverių metų patirtį, taigi esantis 25–26 metų, yra 4–5 tūkst. litų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šildymo sezono startas: kur radiatoriai jau kaista?2
Kai kuriose savivaldybėse jau kaista radiatoriai. ...
-
Pardavėjų gudravimas: kaip neįsigyti buto su nenaudingu plotu?
Perkant butą arba namą kiekvienas kvadratinis metras yra itin svarbus, ypač dabar, kai kvadratinio metro kaina jau perkopė 3 tūkst. ribą. Kartais pardavėjai, ypač naujų butų, gudrauja ir pirkėjams siūlo esą didesnius butus. Bet juose nebūna pertv...
-
Naujoji ECB priežiūros valdybos vadovė Vilniuje susitinka su bankų atstovais
Lietuvoje lankosi naujoji Europos Centrinio Banko (ECB) priežiūros valdybos pirmininkė Claudia Buch (Klaudija Buš). ...
-
Siūloma leisti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose
Ketvirtadienį Seime pateiktas Finansų ministerijos inicijuotas siūlymas įgalinti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose. ...
-
A. Armonaitė: maitinimo versle dramatiško bankrotų bumo nematyti3
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad maitinimo versle, kuriam nuo šių metų panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata, dramatiško bankrotų bumo nėra. ...
-
Seimas: Lietuva netrukus prisijungs prie JT žemės ūkio plėtros fondo1
Lietuva netrukus taps Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD) nare – Seimas ketvirtadienį ratifikavo 1976 metų Romos susitarimą dėl šio fondo steigimo. ...
-
Elektros kaina visą savaitę daliai gyventojų bus aukštesnė: tai lemia vienas dalykas5
Pastarosiomis dienomis vyraujančios oro sąlygos lėmė didžiulį elektros kainos šuolį biržoje. Kai kurie gyventojai ir verslai iki pietų už elektrą mokėjo keturis kartus daugiau nei įprastai. Nors aukštesnės kainos laikysis visą sava...
-
Ministerija pervedė savivaldybėms lėšų didesniam mokytojų darbo užmokesčiui1
Nuo šių metų rugsėjo 15,5 proc. padidinus šalies mokytojų darbo užmokestį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia pervedusi papildomų lėšų savivaldybėms. ...
-
LIPFA: trečiąjį 2024 m. ketvirtį antrosios pensijų pakopos fondų grąža siekė 11,5 proc.
Per trečiąjį 2024 m. ketvirtį antrosios pensijų pakopos fondų uždirbta grąža siekė 11,5 proc., o jų valdomas turtas – 8,5 mlrd. eurų, praneša Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Tuo metu, nuo pat gyvenimo cikl...
-
„Litgrid“: rugsėjį elektros kaina mažėjo 22 proc.1
Lietuvoje elektros kaina rugsėjo mėnesį mažėjo 22 proc. Tą lėmė dėl trumpėjančio šviesaus paros laiko mažėjusi saulės elektrinių gamyba, kurią keitė rekordinė vėjo jėgainių generacija, skelbia bendrovė „Litgrid“. ...