- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Geidžiamiausi darbuotojai Lietuvoje, dėl kurių darbdaviai nevengia pakovoti, kad prisiviliotų į savo komandą, yra puikius rezultatus rinkoje demonstruojantys savo srities žinovai arba studijas užsienyje, dar geriau – prestižinėse mokslo įstaigose baigiantys studentai. Pastarieji, jei tik nusprendžia grįžti į gimtinę ir nelieka laimės ieškoti svetur, yra vis labiau laukiami Lietuvos įmonėse, o darbdaviai yra pasirengę jiems pasiūlyti kuo geresnes darbo sąlygas. Tokias aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškos tendencijas vardija tiesioginės atrankos specialistai.
Dėl mokslus užsienyje baigusio jaunimo su verslo įmonėmis konkuruoja ir valstybinis sektorius – praėjusį rudenį startavo ir tęsiasi jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“, kuria siekiama sudaryti sąlygas užsienyje studijuojančiam jaunimui iš arti susipažinti su Lietuvos valstybinėmis institucijomis ir galbūt likti jose dirbti.
„Užsienyje išsilavinimą įgiję jaunuoliai Lietuvoje yra itin paklausūs, dėl jų ietis pasiryžusios suremti ne tik verslo įmonės, bet ir valstybinio sektoriaus įstaigos, o tai dar labiau didina konkurenciją ir gerina sugrįžtantiems absolventams startines pozicijas čia pradėti sėkmingą karjerą“, – sako Laura Duksaitė-Iškauskienė, tiesioginės darbuotojų atrankos bendrovės „Master Class Lietuva“ vadovė.
Gerą vardą jau išsikovoję ir puikių rezultatų pasiekę talentingiausi savo srities darbuotojai – ne mažiau geidžiami tarp Lietuvos darbdavių. Pasak specialistės, tokius talentus rinkoje lengviausia susirinkti toms bendrovėms, kurios turi gerą vardą, puikią reputaciją ir stiprų prekės ženklą. Ne paskutinėje vietoje ir galimybė pasiūlyti didesnį darbo užmokestį ar netradicinį, įdomų darbo pobūdį. Visa tai lemia, kad net ir pačios didžiausios lietuviškos bendrovės neretai krenta kovoje dėl geriausiųjų ir talentingiausiųjų darbuotojų prieš didelių tarptautinių kompanijų padalinius.
„Jau daugelį metų tradiciškai situacija susiklosčiusi tokia, kad net ir penkių žmonių tarptautinės kompanijos atstovybė Lietuvoje ar Baltijos šalyse talentingiesiems darbuotojams neretai atrodo patrauklesnė nei kelis tūkstančius darbuotojų turinti ir kitose šalyse verslą išplėtojusi lietuviška bendrovė, – konstatuoja L. Duksaitė-Iškauskienė. – Silpnesnes pozicijas neretai tenka pripažinti ir ne sostinėje įsikūrusioms įmonėms – didžiausius talentus vis tik susiurbia Vilniuje įsikūrusios bendrovės bei organizacijos, joms lengviau pasikviesti norimą komandos narį nei, tarkime, vidurio Lietuvoje veikiančiai įmonei“.
Geriausius ir talentingiausius darbuotojus, kurie svarbūs įmonės veiklai bei rezultatams, bendrovių vadovai paprastai linkę pasaugoti, pasakoja tiesioginės darbuotojų atrankos specialistė. Tokie darbuotojai būna aprūpinti materialiai ir jaučiasi saugiai dėl įvairių gerovės paketų – visa tai turi suteikti jiems komfortą, kad nekiltų noras kelti sparnus ir ieškoti laimės kitur.
„Vis dėlto prieš priimant naują komandos narį, kad ir turintį gerą vardą bei pasiekusį įkvepiančių rezultatų, įmonių vadovai ir personalo specialistai paprastai atidžiai renkasi ir tam skiria daug dėmesio – nenorima padaryti klaidų, nes jos įmonei gali brangiai kainuoti“, – pasakoja L. Duksaitė-Iškauskienė.
Pasak jos, paprastai būsimojo komandos nario talentas vertinamas atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, tačiau vis dažniau stengiamasi įvertinti ir potencialias galimybes bei rezultatus perspektyvoje. Būtent tai skatina įmones atsigręžti į gerus mokslus užsienyje baigusius absolventus.
„Pastaruoju metu vis svarbesnis tampa išsilavinimas, todėl įmonės kuria specialias programas ir ieško galimybių susisiekti su mokslus užsienyje kremtančiais studentais. Tenka pripažinti, tačiau iki šiol išsilavinimas nebuvo toks svarbus, darbdaviai labiau buvo vertino patirtį – niekas nesistebėdavo, kad rinkoje paklausus finansų direktorius buvo baigęs fizikos ar kitos nesusijusios srities mokslus, svarbu, kad jis sugeba sėkmingai valdyti įmonės finansų srautus“.
Šiuo metu tikimasi, kad puikių savo srities teorinių žinių ir tarptautinių studijų patirties įgijęs absolventas į įmonę atneš naujų idėjų, savitą požiūrį ir atvers daugiau galimybių įvairesnei bei spalvingesnei įmonės veiklai bei geresniems rezultatams.
L. Duksaitės-Iškauskienės teigimu, ilgainiui konkurencija dėl talentingiausių ir perspektyviausių darbuotojų tarp įmonių Lietuvoje tik stiprės – ekonomika stabiliai auga, tuo tarpu demografiniai rodikliai eina prastyn.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konstitucinis Teismas atmetė prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimą2
Konstitucinis Teismas (KT) grąžino grupės Seimo narių prašymą įvertinti, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl ūkinės veiklos ribojimo. Prašymą iniciatoriai galės teikti dar kart...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 9,7 proc. grąžą3
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 9,7 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 68 procentus. ...
-
Smulkieji verslininkai išgąstyje – neramina naujoji kvitų tvarka: VMI ignoruoja pagalbos prašymus?8
Šie metai yra paskutiniai, kai verslininkai naudoja iki šiol įprastas atsiskaitymų sistemas. Jau nuo kitų metų gegužės tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus. Tai leis teik...
-
VMI: šiemet paramos gavėjus pasieks rekordinė 31 mln. eurų GPM suma
Ketvirtadienį paramos gavėjus pasieks pirmoji gyventojų šiemet skirta pajamų mokesčio (GPM) parama – iki lapkričio 15 dienos jiems bus pervesta apie 31,1 mln. eurų – 2 mln. eurų daugiau nei pernai, pranešė Valstybinė mokes...
-
Registrų centras: NT sandorių per metus sumažėjo 9,6 proc., per mėnesį – 7,6 proc.1
Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. ...
-
Apklausa: lietuviai – vieni optimistiškiausių ES: net trečdalis tikisi darbo užmokesčio didėjimo1
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. – per ateinančius metus tikisi darbo užmokesčio didėjimo, rodo banko „Citadele“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų lūkesčių apklausa. ...
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams2
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...
-
M. Skuodis: valstybinių kelių būklę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų5
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – už tokią sumą pasiūlyta projektų kitiems metams. ...
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“12
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...