- Reda Petrikaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkų valdžia žada per artimiausius trejus metus įvesti keturių dienų darbo savaitę arba iki 7 val. sutrumpinti darbo dieną. Toks lenkų užmojis vėl pakurstė diskusijas ir Lietuvoje. Maždaug pusė dirbančiųjų sako, jog pageidautų dirbti trumpiau, tačiau darbdaviai klausia, ar darbuotojai pasiruošę gauti ir mažesnius atlyginimus.
Darbo diena ar savaitgalis ministrams, sako, skirtumo nėra.
„Mano savaitė yra septynių dienų darbo savaitė, bet aš tokį kelią pasirinkau“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Užtat maždaug pusė Lietuvos gyventojų norėtų dirbti trumpiau – keturias dienas vietoje penkių. Bet ne socialinės apsaugos ir darbo ministras.
„Manau, kad nespėčiau padaryti darbų, kuriuos padarau per penkių darbo dienų savaitę. Tai keltų man didesnį stresą“, – savo nuomone dalijosi socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Lietuva neretai gręžiojasi į kaimyninę Lenkiją. O ten Donaldo Tusko vyriausybė žada per artimiausius trejus metus pakeisti darbo kodeksą – įvesti keturių dienų darbo savaitę arba darbo dieną sutrumpinti iki 7 val.
Darbuotojai tai vertina ir supranta, kad įmonė ne vien tik savanaudiškai žiūri savo interesų, bet galvoja ir apie juos.
Pavienių įmonių, kurios per savaitę dirba viena diena trumpiau, yra ir Lietuvoje. Štai Vilniaus šilumos tinklų darbuotojai tokiu režimu gyvena jau kone ketverius metus.
„Darbuotojai tai vertina ir supranta, kad įmonė ne vien tik savanaudiškai žiūri savo interesų, bet galvoja ir apie juos“, – kalbėjo Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas.
Vienintelė taisyklė, kad penktadieniais ištikus skubiai bėdai darbuotojams būtų galima prisiskambinti.
„Tu gali turėti trečią laisvą dieną, bet turi būti efektyvesnis, kažkur išmanesnis, atnešti įmonei kažkokios papildomos naudos“, – aiškino G. Bakanas.
Vadovas sako, kad darbai iki šiol nenukentėjo, todėl ir atlyginimas darbuotojams išliko toks pat.
„Mokame darbuotojui ne už buvimą ofise, o už darbą“, – akcentavo Vilniaus šilumos tinklų vadovas.
Lankstus darbo grafikas ir papildomos laisvos dienos – tai ko šiandien kone labiausiai trokšta darbuotojai. Esą ilgainiui tai taps tokiu pat įprastu dalyku, kaip, pavyzdžiui, papildomas sveikatos draudimas.
„Tikrai ne vienas darbdavys naudoja trumpesnes darbo valandas kaip puikią motyvacinę priemonę ir tikrai prisitraukia daug daugiau darbuotojų“, – pripažino darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
„Jeigu su mažiau žmonių, su mažiau laiko galime padaryti daugiau, kodėl gi ne. Bet kol kas Lietuva atsilieka darbo našumo rodikliuose“, – sakė A. Armonaitė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Darbdaviai ragina būti realistais. Sutrumpinti darbo savaitę be pasekmių įmanoma tik nedidelei daliai dirbančiųjų.
„Dauguma darbuotojų visgi dirba tam tikrą laiką, nes tam tikrą laiką turi būti atidaryta įstaiga. Jei dirbtų valanda ar diena trumpiau, tai kažkas turėtų atsisėsti toje vietoje ir aptarnauti klientus“, – teigė A. Maldutytė.
Kadangi reikėtų daugiau darbuotojų ir pinigų atlyginimams mokėti, skaičiuojama, kad nukentėtų viešosios paslaugos, pabrangtų prekės, neaišku, ar Lietuva išliktų konkurencinga.
Pirmoji ES įstatymą dėl keturių dienų darbo savaitės neseniai priėmė Belgija. Apie tai vis garsiau kalba Vokietija, Islandija, Didžioji Britanija.
O štai Graikija pasielgė atvirkščiai: dėl milžiniško darbuotojų trūkumo pirmoji ES darbo savaitę prailgino iki šešių dienų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai vieną kartą kilo lydėti Rusijos orlaivių2
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM)...
-
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai vadovaus pulkininkas R. Dumbliauskas4
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje pirmadienį įvyko mokyklos viršininko pasikeitimo ceremonija. Vadovavimą Lietuvos karo akademijai perėmė pulkininkas Ričardas Dumbliauskas, šiose pareigose pakeitęs brigados generolą Alman...
-
Vilniaus rajono mokyklų vadovai su I. Gaižiūnu aptarė ketvirtokams privalomą patikrinimą1
Vilniaus rajono mokyklų vadovai pirmadienį su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Ignu Gaižiūnu aptarė nuo šių metų privalomą lietuvių kalbos nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą ketvirtokams. ...
-
V. Vitkauskas: nesama duomenų apie sprogimą lėktuvo viduje, jis nesileido avariniu būdu (interviu)2
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad pareigūnai neturi duomenų, jog Vilniuje pirmadienio rytą nukritusiame DHL krovininiame lėktuve gaisras būtų kilęs dar iki smūgio į žemę ar kad orlaivio pilotai būtų buvę s...
-
Kalėdoms besiruošianti Šilutė įrengs ledo čiuožyklą1
Gražiausioms metų šventėms, kaip ir kiti miestai, besiruošianti Šilutė šiemet gyventojus nustebins ne tik ne tik kalėdinėmis puošmenomis. Šilutės Hugo Šojaus dvare intensyviai vyksta darbai. Čia įrengin...
-
Paryžiuje atidengtas Lietuvos partizanų vado J. Lukšos atminimo ženklas1
Paryžiuje savaitgalį atidengtas Lietuvos partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto atminimo ženklas, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ...
-
Policijos generalinio komisaro pavaduotojais paskirti R. Žekonis ir O. Plesko
Policijos generalinio komisaro pavaduotojais nuo pirmadienio paskirti Renaldas Žekonis ir Oksana Plesko, pranešė Policijos departamentas. ...
-
Rusijoje iškelta byla žinomam Ukrainos rėmėjui Š. Jasiukevičiui, kaltina terorizmu
Rusijos tyrimų komitetas pirmadienį paskelbė, kad pradėjo baudžiamąją bylą dėl Lietuvos piliečio Šarūno Jasiukevičiaus, kurį įtaria terorizmu Rusijos Kursko srityje, kur yra įsiveržusios Ukrainos pajėgos. ...
-
Ekspertė: nukritusio lėktuvo apgadinto namo gyventojai galės reikalauti kompensacijų1
Po Vilniuje įvykusios aviakatastrofos, aviacijos teisės ekspertė bei advokatų bendrijos „AVERUS“ vadovaujančioji partnerė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė teigia, kad nuo jos nukentėję asmenys galės reikalauti kompensacijos. Anot jo...
-
Sostinėje – dar vienas pokytis: gyventojai tokio sprendimo nesupranta
Dar vienas infrastruktūros pokytis Vilniuje – sostinėje nebeliks spalvotų konteinerių. Sprendimas priimtas dėl estetikos, siekiant išlaikyti vientisą architektūrinį dizaino vaizdą, kad spalvoti konteineriai neužgožtų pastatų. Vieni pr...