„Galbūt čia netgi reikalinga atskira komunikavimo strategija, kaip tų tikslų būtų galima pasiekti“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį teigė D. Kreivys.

„Turėjome visą eilę projektų, kurie dabar kabo ant prarajos krašto, ar tai būtų sintetinio metanolio, ar vėjo parkai. Tai labai skaudūs dalykai ir svarbu, kad ta tendencija neišplistų ir mes nesustotume, kur esame“, – pridūrė ministras.

Kretingos rajone kilus vietos gyventojų pasipriešinimui bei nepritarus vietos valdžiai, Danijos bendrovė „European Energy“ šiemet atsisakė planų už 400 mln. eurų netoli Darbėnų statyti metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą.

Be to, kai kurių šalies rajonų bendruomenės bei valdžia priešinasi planuojamoms didelių vėjo parkų statyboms.

Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėjas Tomas Lukoševičius siūlė gyventojus aktyviau informuoti apie vėjo ir saulės projektų vystytojų įmoką, kurią jie turi sumokėti bendruomenėms.

„Galbūt ir čia galima padaryti nesudėtingą skaičiuoklę, kur suinteresuotos bendruomenės, kai jų artimoje aplinkoje siūlomi projektai, galėtų pasiskaičiuoti, kiek po tam tikro laiko jos galėtų gauti paramos“, – posėdyje kalbėjo T. Lukoševičius.

Anot energetikos ministro, sinchronizavus tinklus su Vakarų Europa ir užtikrinant Lietuvos sistemos saugumą bei vartotojams priimtinas kainas, nuolatiniu šalies prioritetu išliks elektros gamybos plėtra.

„Su tuo generacijos lygiu, kuris yra dabar, jis nėra pakankamas užtikrinti mūsų energetinės sistemos saugumą“, – sakė D. Kreivys.

Komitetas trečiadienį pritarė atnaujintai strategijai, tačiau atmetė vienintelio susilaikiusio opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Luko Savicko pasiūlymą iš jos išbraukti pasirengimą galimai branduolinės energetikos plėtrai, vietoj to numatant inovatyvių energijos gamybos technologijų vystymą.

Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje nurodoma, kad Lietuva iki 2050 metų pasigamins visą reikiamą elektrą, ją eksportuos, taip pat didins atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuos pramonę į netaršią aplinkai.

Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų vien šiame sektoriuje galėtų sukurti iki 140 tūkst. naujų darbo vietų bei iki 11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. eurų.

D. Kreivys anksčiau teigė, kad strategijos įgyvendinimui gali prireikti iki 150 mlrd. eurų.

Pagal ministerijos planą iki 2050 metų labiausiai turėtų išaugti sausumos vėjo jėgainių (28,1 TWh), jūros vėjo parkų (18,8 TWh), po 2030-ųjų numatytų vystyti branduolinių reaktorių (11,2 TWh), saulės elektrinių (9,5 TWh) elektros gamyba.

Numatoma, kad 2050 metais Lietuva ne tik gebės pati apsirūpinti reikiamu elektros kiekiu, bet ir ją eksportuos į Vidurio Europą, pirmiausia – Vokietiją, kur ateityje prognozuojamas ženklus energijos deficitas.