- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gerokai brangstant knygų leidybai nepakanka išlaikyti buvusį finansavimą bibliotekų fondams pildyti, jį būtina didinti, sako leidėjai ir bibliotekų atstovai.
Trečiadienį Seimo Kultūros komitetui svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą nutarta siūlyti papildomai skirti 1,1 mln. eurų bibliotekų fondams finansuoti.
„Situacija yra apverktina“, – trečiadienį per komiteto posėdį sakė Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.
Jos teigimu, per pandemiją ir karantiną susidomėjimas skaitymu gerokai išaugo, knygų poreikis yra padidėjęs, bibliotekų paslaugomis pradėjo naudotis net tie, kurie anksčiau to nedarė. Tuo metu knygų leidyba brangsta.
Knygų kainos dėl neįtikėtinai keistų priežasčių kyla, pavyzdžiui, dėl popieriaus krizės pasaulyje.
„Knygų kainos dėl neįtikėtinai keistų priežasčių kyla, pavyzdžiui, dėl popieriaus krizės pasaulyje. Dėl Kinijos didžiulių poreikių pandemijos metu popieriaus pakuotėms rinkoje sumažėjo popieriaus kiekis knygoms, ir tai natūraliai kelia kainas. Visos dedamosios rodo, kad knygos brangs“, – tvirtino L. Varanavičienė.
Anot jos, siūlomas papildomas 1,1 mln. eurų „net neakumuliuos knygų brangimo“.
„Turime (finansavimą – BNS) didinti tvariai, nuspręsti, kad biblioteka nėra baseinas be vandens, kad ne tik pensininkai ten turėtų ateiti sumokėti mokesčių, verkiant reikia didinti finansavimą. Tai yra visuomenės interesas – ne leidėjų, leidėjai išgyvens ir be bibliotekų“, – pabrėžė L. Varanavičienė.
Pasak jos, nenustatant bibliotekų fondo finansavimo kaip prioriteto einama „į tamsos amžių“.
Komiteto posėdyje dalyvavęs kultūros ministras Simonas Kairys garantavo, kad kitąmet lėšos, skirtos bibliotekoms leidiniams įsigyti, nebus mažesnės nei šiemet.
„Noriu užtikrinti, kad Vyriausybė tikrai problemą žino, nėra taip, kad jos nespręsime ir mums neįdomu. Bet prioritetus reikia nustatyti, ir norisi ne visiems po truputį pabarstyti, o žengti žingsnį vienų ar kitų nemenkų problemų sprendime“, – sakė jis.
Kultūros ministerijos kancleris Rolandas Kvietkauskas teigė, kad šiais metais bibliotekoms pinigų skirta daugiau nei planuota biudžete.
„Kultūros ministerija ieškos sprendimų išlaikyti 2021 metų finansavimą. Tai minimalus planas, tai reiškia, kad dar reikės perskirstyti apie 350 tūkst. eurų ministerijos lėšų norint tą daryti. Jeigu nesikeis sprendimai po pakartotinių svarstymų, be abejo, vertinsime programų vykdymą, ir tas poreikis (naujiems leidiniams įsigyti – BNS) yra tarp pirmųjų prioritetų, kur nukreipti lėšas, jei nebus vykdomos kitos programos“, – sakė ministerijos kancleris.
L. Varanavičienė prašė, kad lėšos bibliotekų fondams pildyti būtų numatytos atskira eilutė, o ne „kaišoma iš ministerijos malonės ir nuotaikų“.
Ji pabrėžė, kad dabar už tą pačią sumą galima nupirkti dvigubai mažiau knygų nei prieš dešimtmetį.
Asociacijos duomenimis, 2008 metais už 2,5 mln. eurų buvo galima įsigyti 418 tūkst. knygų egzempliorių, dabar – 270 tūkstančių.
2021 metais bibliotekų fondams finansuoti skirta 2,658 mln. eurų, tai yra vienam žmogui tenkanti suma sudaro 0,95 euro. ES vidurkis yra 1,22 euro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės3
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas99
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...