- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsigyti nuosavą būstą didžiuosiuose šalies miestuose daugeliui gyventojų šiuo metu yra didžiulis finansinis iššūkis. „Swedbank“ skaičiavimais, būsto įperkamumas vis dar yra arti žemiausio lygio per pastaruosius trylika metų. Tačiau situacija po truputį keičiasi. Nekilnojamojo turto kainų augimas išsikvepia, o gyventojų atlyginimai auga. Optimistiškai nuteikia ir galbūt jau birželį mažėsiantis EURIBOR. Apie tai plačiau LNK pakomentavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Vytenis Šimkus.
– Sakykite, ką parodė naujausias paskaičiuotas būsto įperkamumo indeksas?
– Na, matome, kad būsto įperkamumo dugnas buvo pasiektas praėjusių metų trečią ketvirtį, o metų gale atlyginimai augo sparčiau negu būsto kainos. Būsto kainoms augti sąlygų dabar nėra, atlyginimai vis dar auga gana sparčiai. Tai lėmė, kad būsto įperkamumas pradėjo šiek tiek gerėti. Tačiau kol kas jis išlieka žemame lygyje. Vilniuje – žemiau 100 punktų ribos, kai laikome, kad būstas yra įperkamas, Klaipėdoje, Kaune – aukščiau, bet kol kas aukštos palūkanos slopina rinkos aktyvumą ir būsto įperkamumą. Pagerėjimas, ko gero, bus ryškesnis tik nuo antros metų pusės, kai Europos Centrinis Bankas pradės mažinti palūkanas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip yra paskaičiuojamas indeksas?
– 100 reikšmė yra tai, kad šeima, gaunanti pusantro vidutinio atlyginimo, gali įsigyti būstą su būsto paskola. Jeigu jie gali įpirkti 55 kv. m butą su paskola, mes laikome, kad būstas yra įperkamas. Jeigu įperka mažesnio dydžio būstą, vadinasi, yra problemų su įperkamumu. Ir priešingai – kuo didesnį būstą jie gali įpirkti, tuo indeksas yra aukštesnis.
– Kelių kvadratinių metrų butą Vilniuje šiuo metu gali su banko paskola įpirkti vidutines pajamas gaunanti šeima?
– Kalbant apie vidutinę kainą ir vidutinį atlyginimą, išeina 45–47 kv. m butas. Na, bet jis ženkliai mažesnis nei vidutinis. Mes matome tą ir statistikoje – sumažėjo perkami būstai. Pagal Registrų centro sandorius matome, kad 2021 m. pirko vidutiniškai apie 66 kv. m būstą, tai buvo vidutinis sandoris. Dabar jis yra sumažėjęs apie 10 kv. m.
– Ar tai yra tik Vilniaus specifika, ar ir kituose didmiesčiuose panašios tendencijos?
– Na, būstas sostinėje yra santykinai brangesnis, palyginti su pajamomis. Dėl aukštų palūkanų įperkamumas suprastėjo visuose trijuose didmiesčiuose. Taip pat ir Rygoje, ir Taline. Tačiau (kituose didmiesčiuose) būstas yra pigesnis, kauniečiai, klaipėdiečiai vis dar gali įpirkti apie 70 kv. m butus.
– Būsto kainos lyg ir pastaruoju metu yra tam tikroje stagnacijoje, plėtotojai siūlo daugybę akcijų. Kiek yra pakitusios naujo būsto kainos? Kokios tendencijos?
– Dėl besikeičiančios situacijos gana sunku yra pastebėti tą tikrą kainų tendenciją, nes kainų yra daug ir įvairų. Registrų centro duomenys, faktiniai sandoriai vėluoja gana stipriai, rezervacija įvyksta vienais metais, o sandoris gali ir po dvejų metų įvykti. Ten matome labai didelius vėlavimus ir vis dar atrodo, kad kainos auga gana sparčiai, nors antrinėje rinkoje kainų augimas lėtėja. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas rodo apie 4 proc. siekiantį kainų augimą Vilniuje, kas irgi lyg ir rodytų tam tikrą vėlavimą. Vis dėlto vystytojai, kurie seka kainų tendencijas pirminėje rinkoje, rezervacijose, sako, kad kainos per metus nesikeitė arba kai kuriuose segmentuose net ir sumažėjo. Vidurkius keičia ir struktūra. Daug labiau krenta aktyvumas pirminėje rinkoje – naujo (būsto pirkimas) – nes jis ir brangesnis, ir taip pat su tam tikru vėlavimu atsispindi. Tai šiemet irgi temps vidurkį žemyn ir, tarkime, Registrų centro vidurkis gali pasikoreguoti žemyn gana stipriai, nors atskirai imant segmentus jie visi bus stabilūs, tiesiog dalyje segmentų nebus sandorių.
– Minėjote, kad šių metų antroje pusėje įperkamumas turėtų padidėti dėl krentančio EURIBOR. Tačiau ar nebus taip, kad kritus EIRBOR vėl atsiras daugiau norinčių įsigyti būstą ir kainos vėl kils?
– Gali taip būti, nors čia, ko gero, situacija yra šiek tiek palankesnė pirkėjams. Matome, kad dėl kritusio aktyvumo pavyko atstatyti (būstų) atsargas Vilniuje, kur tikrai buvo kritiškai mažai pastatytų būstų, ypač 2022 m. Dabar matome, kad neparduotų butų lygis grįžta link normalaus, ir jeigu toliau pardavimai bus tokie maži, ko gero, pakils ir aukščiau. Tai suteiks didesnę perkamąją ir derybinę galią bent trumpuoju laikotarpiu. Tačiau vėlgi, žiūrint į leidimų kiekį, statybų mastas, atrodo, sumažės gana stipriai. Matant, kaip auga Vilnius, po 10–20 tūkst. gyventojų, tai per 3–5 metus gali susidaryti ir būstų trūkumas, jeigu nepadidės statybų apimtys.
– Nuomos kainų augimas lyg ir nepasivijo pardavimo kainų augimo, išskyrus laikotarpį, kai į mūsų šalį atvyko nemažai pabėgėlių. Ko čia galime tikėtis ateityje? Nes lyg ir atsiperkamumas iš nuomos mažėja.
– Taip, patrauklumas būsto kaip investicinės klasės šiuo metu yra gana prastas, palyginti su alternatyvomis. Gyventojams nuomotis yra palanku, lyginant kredito aptarnavimą ir nuomos mokėjimą. Priartėjome prie to, kad gyventojai neturėtų jausti skirtumo. Aišku, pradedant mažėti palūkanoms, situacija vėl labiau pakryps link būsto pirkimo, bet šiuo metu beveik nėra skirtumo, ar nuomotis, ar turėti savo būstą Vilniuje.
– Ar galima tikėtis nuomos kainų korekcijų į vieną ar kitą pusę artimiausiu metu?
– Žiūrint į tai, kad Vilnius yra gana sparčiai augantis miestas ir tai, kad nuoma dabar yra patrauklesnė, ko gero, nuomos kainų korekcijos tikėtis sunkiau, labiau tikėčiausi būsto kainų korekcijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse2
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...
-
Vyriausybė kurs specialią komisiją: verslo atstovai turi pageidavimų
Premjerui Gintautui Paluckui žadant formuoti biurokratinės naštos mažinimo komisiją, verslo atstovai tikisi, jog joje bus po lygiai verslo struktūrų ir valdžios atstovų, o jai galėtų vadovauti verslo deleguotas žmogus. ...
-
Didėja ir pensijos, ir įmokos: ką svarbu žinoti?13
Kaip ir kasmet, Naujieji atneša nemažai pokyčių. Šįkart apie pasikeitusias „Sodros“ išmokas ir įmokas. Senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels vienišo asmens išmokos, pasikeitė mažiausios ir didžiausi...
-
Premjeras – apie lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje1
Vyriausybei ketinant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis siekiant, kad jos nepatiktų į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas sako neturintis jokios informacijos apie tokių lietuvi&scaro...
-
LEA statistika: kaip Lietuvoje keičiasi elektromobilių rinka1
Pernai lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių skaičius šalyje išaugo beveik 50 proc., o vien grynųjų elektromobilių skaičius – beveik 40 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Valiūnas turi pasiūlymų dėl pelno ir GPM mokesčių, verslo liudijimų2
Gintauto Palucko Vyriausybei svarstant keisti kai kuriuos mokesčius verslas ragina nedidinti pelno bei gyventojų pajamų mokesčių (GPM), tačiau siūlo peržiūrėti verslo liudijimų tvarką ir jų apmokestinimą. ...
-
Valstybės kontrolė: Lietuva gali prarasti milijonus eurų1
Vėluodama įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF) Lietuva rizikuoja gauti ne visas jai skirtas lėšas – 3,8 mlrd. eurų, taip pat neįvykdyti visų įsipareigojimų, ketvirtadienį skelbia Valst...