- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po Rusijos embargo maisto produktų eksportas į Baltarusiją pradėjo augti dešimtimis ir šimtais kartų, tačiau verslininkai atsargiai vertina galimybes, kad ši gretima šalis taps tvirta ateities rinka, galinčia išgelbėti mūsų ūkininkus ir perdirbėjus.
"Į Baltarusiją eksportuoti buvo galima ir iki Rusijos sankcijų, tačiau rusai už tokią pat produkciją mokėjo iki 20 proc. daugiau", - kodėl dauguma perdirbėjų vežė į Maskvą, bet ne į Minską, "Verslo žinioms" paaiškino Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, pasak kurio, Baltarusija nėra moki rinka - ten reikia pigesnių produktų nei Rusijoje.
Asociacijos vadovas vardija ir kitus eksporto trikdžius - Baltarusijoje dar iki galo nesureguliuoti atsiskaitymai, dauguma pirkėjų - valstybinės įmonės, kurios gali bet kada pasakyti, kad už patiektą produkciją nemokės, o teisinių būdų atgauti lėšas beveik nėra, apdrausti verslą sudėtinga - draudikai nenori dirbti šioje valstybėje. O į Baltarusiją gabenant tik pigesnę, atitinkamai ir ne pačios aukščiausios kokybės produkciją, įmonėms tektų imtis pigios produkcijos gamybos, todėl Vakarų ir turtingesnių šalių rinkai Lietuva taptų nebeįdomia - ūkis ir perdirbimo pramonė stagnuotų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Keturių šalių energetikos ministrai Rygoje aptars artėjantį sinchronizavimą su Europa
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis aptars vasario pradžioje įvyksiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų sinchronizavimą su Vakarų Europos elektros tinklais ir...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...
-
Nausėda su LB vadovu Šimkumi aptars gynybos finansavimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...