B. Juodka vadovaus Lietuvos darbdavių konfederacijai

2017-05-19 18:05:00
BNS inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Benediktas Juodka A.Ufarto/BFL nuotr.

Buvęs Vilniaus universiteto rektorius ir Seimo narys Benediktas Juodka penktadienį išrinktas Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu ketverių metų kadencijai.

„Galimybę vadovauti didžiausiai šalies smulkiojo ir vidutinio verslo įmones bei darbdavius vienijančiai organizacijai laikau tiek didele garbe, tiek ir nepaprastai įdomiu iššūkiu. Sieksiu, kad Lietuvos darbdavių konfederacija taptų racionaliu balsu ir profesionaliu partneriu kuriant pažangią, darbo rinkos poreikius atitinkančią švietimo sistemą ir tarptautinį konkurencingumą užtikrinančią šalies verslo aplinką“, - pranešime spaudai cituojamas B.Juodka.

2015 metų pradžioje konfederacijos prezidentu buvo išrinktas vienas „Senukų“ akcininkų Augustinas Rakauskas, tačiau pernai jis atsistatydino. Prieš jo išrinkimą konfederacija prezidento neturėjo maždaug dešimtmetį, kai iš šių pareigų pasitraukė ir į politiką pasuko Darbo partijos steigėjas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

Konfederacija yra nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti narių interesams Lietuvoje ir užsienyje, propaguojanti verslo idėjas, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą.

Šiame straipsnyje: Benediktas Juodka Lietuvos darbdavių konfederacija Augustinas Rakauskas

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 8

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Sek, 2017-05-21 15:33

Daugiau apie tai - guglinant žodžius: apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Kęstas

Sek, 2017-05-21 15:32

Valstiečiai pradeda tvarkyti Juodkos senąją darbovietę. „Krepšelius“ įvedė konservatorius Kubilius ir liberalas-kyšininkas Steponavičius. Praktiškiems lietuviams „krepšeliai“ tampa tikras nuodas: per vieną naktį visi universitetuose dirbantys pavirsta „krepšelių“ medžiotojais. Ne mokslas, ne studijos tampa svarbiausia. Griebiamės apgaudinėti studentus iš piršto išlaužtomis programomis. Į Lietuvos studentų skerdimą įsijungia bankai, gaunantys palūkanas be rizikos už valstybės garantuojamas paskolas studentams. Visame pasaulyje bankai gauna palūkanas už riziką, kad paskola nebus grąžinta. Galų gale į valdžią ateina valstiečiai, kurie supranta šią situaciją. Štai valstiečio seimūno Jovaišos citata: „Krepšeliai“ ne tik programavo atskirtį ir bankams skolingus studentus. Žaidėme rinką ten, kur jos iš principo neturi būti. Juk bet kuris rinkos modelis remiasi prielaida, kad pirkėjas žino, ką perka. Tačiau studentas kaip pirkėjas apie studijas žino labai nedaug ir negali jų įvertinti.

Kęstas

Sek, 2017-05-21 15:30

Tą turi ir gali padaryti tik tikrasis jų pirkėjas – valstybė. Kaip tik valstybė – per „krepšelius“ ar kitaip – moka už aukštąjį mokslą ir būtent valstybės interesus ir nacionalinio ūkio poreikius turi atliepti siūlomos studijos. Tą įvertinusi valstybė turi pasirašyti sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Studijos turi būti ne tik kokybiškos, bet ir nemokamos. Šiandien daugeliu atveju nėra nei to, nei to. Būtina pasiekti abu. Visuotinai nemokamas aukštasis mokslas yra Lietuvai įgyvendinamas ir net ne tiek daug kainuojantis žingsnis. Sistemą, kur į universitetus stoja ir įstoja visi, kuriuos paveikė visuomenės spaudimas būtinai siekti diplomo, bet kuriuo atveju turi pakeisti sistema, kurioje universitetuose studijuoja tik iš tiesų pajėgūs tai daryti studentai. Universitetai neišvengiamai turės judėti link protingo minimalaus balo stojantiesiems įvedimo. Užjaučiu konservatorių Kubilių ir liberalą-kyšininką Steponavičių. Užjaučiu bankus. Užjaučiu universitetus. Katino dienos baigiasi.

VISI KOMENTARAI 8

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Globalios Lietuvos apdovanojim...
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
Prieššventinės automobili...
Atidarytas atnaujintas Tauro k...
Lietuvos sporto apdovanojimų ...
Vilniuje pristatyta antroji ko...
Auksinės teatro rūtos šakel...
M.A.M.A nominantų paskelbimas...
Paramos akcijos „Maltieči...
Katedros aikštėje dovanojamo...

Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų

Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas

Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...

8
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda

Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...

1
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu

Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...

8
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse

Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...

1
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio

Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
Šventinės nuotaikos kaina

Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamos

Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...

2
Lietuviai be sviesto: kaina pakilo drastiškai

Per metus sviestas Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pabrango maždaug ketvirtadaliu. Kai kur, pavyzdžiui, Vokietijoje, net dvigubai. Tai smūgis daug sviesto naudojančioms kepykloms. Štai kruasanais garsėjančioje Prancūzijoje...

10