- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva iš vėjo ir saulės pasigamina vis daugiau elektros energijos ir tai leidžia už ją mokėti mažiau. Tačiau žiemą saulė nešviečia, o vėjas irgi pučia ne visada, tad kartais elektros kaina šokteli į neregėtas aukštumas. Apie tai, kaip Lietuvai sekasi gaminti elektrą iš atsinaujinančiųjų šaltinių, LNK pakomentavo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovai.
Daugelis Lietuvos gyventojų elektros kainas yra fiksavę ir moka per 20 centų už kilovatvalandę (kWh). Tiems, kas pasirinkę biržos planą, kainos keičiasi kas valandą – būna, kad elektra nieko nekainuoja, bet, pavyzdžiui, sausio pradžioje buvo valandų, kai 1 kWh kainavo net 1,8 euro.
„Sausio pradžioje, ypač 4–6 d., kai buvo didžiuliai šalčiai, labai maža žemyninio vėjo generacija, mes tikrai vėl turėjome šoktelėjusias kainas, kurios mums priminė 2022-ųjų rugpjūtį“, – patvirtino LEA laikinoji vadovė Agnė Bogočiūtė.
Sausio pradžia buvo tokia „smagi“, kad Neringos savivaldybė visose savo gyvenvietėse išjungė gatvių apšvietimą. Siekiant tokių kainos šuolių išvengti, valstybė stengiasi kuo daugiau elektros pasigaminti pati.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Mes matome, kad saulės pagamintos energijos kiekis padidėjo daugiau nei dukart. Vėjo elektrinėse buvo pagaminta beveik 67 proc. daugiau“, – skaičiavo LEA atstovas Tadas Norvydas.
Tačiau gerai, kai saulė šviečia, o vėjas pučia. Būtent sausio pradžioje, kai kainos pasiekė rekordines aukštumas, vėjo žemyne labai trūko, tačiau jūroje „mes matėme, kad tuo metu vėjo generuojamos galios buvo ir tokio parko turėjimas Lietuvai, be tradicinės generacijos, būtų padėjęs sumažinti kainas“, – teigė A. Bogočiūtė.
Esą jei nieko netikėto nenutiks, vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje turėtų atsirasti 2028-aisiais. Tačiau Lietuvos tikslas – kur kas ambicingesnis.
„Jeigu rinka vystysis, jeigu atsakys į tuos signalus, kad valstybė nori turėti daugiau atsinaujinančiosios (energijos šaltinių – red. past.), jeigu rinka plėtosis taip, kaip numatyta pagal sudaromus ketinimų protokolus, mes, tikėtina, pasieksime tą 2030 m. tikslą, kai pasigaminsime beveik visą mums reikalingą energiją iš atsinaujinančiųjų (šaltinių – red. past.)“, – tikino T. Norvydas.
Link to po truputį ir einama. „Bent jau pernai metais importavome beveik 52 proc. elektros energijos, apie 48 proc. pasigaminome Lietuvoje ir 32 proc. iš šių 48 proc. buvo pagaminti atsinaujinančiųjų energijos išteklių, t. y. saulės, vėjo ir hidroenergijos“, – pasakojo LEA atstovas Dovydas Balčiūnas.
„Sausio mėnesį vidutinė kaina siekė 117 eurų už megavatvalandę (MWh), o šiandien – 63 Eur/MWh. Tas mažėjimas, kuris vyksta palaipsniui, vyksta dėl atsinaujinančiųjų išteklių generacijos“, – optimistiškus rodiklius įvardijo A. Bogočiūtė.
JAV Energetikos departamentui pavaldi laboratorija atliko studiją ir sako, kad nepirkti elektros ir pačiai ją pagaminti iš atsinaujinančiųjų šaltinių įmanoma net jei saulės žiemą nebūna, o vėjas irgi tai pučia, tai ne.
„Išeitis yra – Lietuva jau turi Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, taip pat turime baterijų technologijas, kurios gali laikyti pagamintą energiją. Šių baterijų kaina krinta dramatiškai, tam padeda elektromobiliuose naudojamos technologijos. Pinga elektromobiliai, pinga ir elektros energijos sistemos technologijos“, – aiškino JAV Nacionalinės atsinaujinančiosios energijos laboratorijos atstovas Ilya Chernyakhovskiy.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis
Seime svarstomas siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis. ...
-
Įspėja: magistralėje ties Kruna – eismo ribojimai3
Automagistralėje Vilnius–Kaunas ruošiantis rekonstruoti tiltą per Kruną, šioje kelio vietoje nuo penktadienio ribojamas greitis, pradedama ruoštis laikino tilto statybai, praneša bendrovė „Via Lietuva“. ...
-
LEA: siekiant spartesnės plėtros, siūloma saulės elektrines įrengti ant daugiabučių namų stogų6
Lietuvoje kasmet vis daugiau elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o tai leidžia mažinti elektros importą bei didina šalies energetinį saugumą ir nepriklausomybę, praneša Lietuvos energetikos agen...
-
T. Povilauskas: šalyje plečiantis naudotų elektromobilių rinkai, krenta ir kaina3
Pastaruosius penkerius metus šalyje augant elektromobilių įperkamumui, tam didelę reikšmę turi antrinės naudotų netaršių transporto priemonių rinkos plėtra, sako SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas. ...
-
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti metines kormoranų sumedžiojimo kvotas3
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti kormoranų sumedžiojimo kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per septynerius metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje. ...
-
Istorinė diena: judriausioje šalies magistralėje oficialiai atidarytas naujas tiltas per Nerį4
Po beveik dvejus metus intensyviai vykusių A. Meškinio (Kleboniškio) tilto tvarkymo darbų, atidarytas vienas iš dviejų naujai pastatytų tiltų per Nerį Kaune. Antrojo vidurinio tilto statybos darbus planuojama užbaigti iki ši...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo 3,7 proc., restoranų apyvarta smuko 7,3 proc.2
Mažmeninės prekybos apyvarta per 8 šių metų mėnesius – sausį–rugpjūtį, palyginti su tuo pat laiku pernai – augo 3,7 proc. ir siekė 12,7 mlrd. eurų (PVM). ...
-
EIMIN: pirmąjį metų ketvirtį kelionių eksportas išaugo 35 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) fiksuoja vis gerėjančius turizmo sektoriaus rezultatus – pirmąjį metų ketvirtį augo ne tik turistų skaičius, bet 35 proc. ūgtelėjo ir kelionių eksportas. ...
-
Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva smuktelėjo iš 34-os į 35-tą vietą
Pasauliniame inovacijų indekse šiemet Lietuva smuktelėjo iš 34-tos į 35-tą vieta, penktadienį pranešė Inovacijų agentūra. ...
-
Viešųjų pastatų renovacijai – 30 mln. eurų iš ES Modernizavimo fondo
Viešųjų pastatų renovacijai iš Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo numatyta 30 mln. eurų, penktadienį pranešė Energetikos ministerija. ...