Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie pasiūlymą įvesti du naujus mokesčius už atliekų apdorojimą rūšiavimo gamyklose ir deginimą, Aplinkos ministerija tai neigia, teigdama, kad numatytas tik sąvartyno mokestis.

Ministerija naujų mokesčių kratosi

Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plano projekte, kurį Aplinkos ministerijos užsakymu parengė konsultacinė įmonė, be planuojamo sąvartyno mokesčio yra numatyti ir dar du: mokestis už atliekų apdorojimą rūšiavimo gamyklose ir deginimą.

Plane numatyta, kad sąvartyno mokestis Lietuvoje turėtų įsigalioti 2016 m., o likę du dar po dviejų metų – 2018 m.

Tačiau Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė teigė, kad konsultantų rengtame plane papildomai numatyti du mokesčiai dienos šviesos neišvys, kadangi ministerija jiems paprasčiausiai nepritaria. Esą žalia šviesa bus uždegta tik sąvartyno mokesčiui.

„Nieko neatsiras. Ministerija nesiūlo deginimo ir rūšiavimo mokesčių. Tai yra konsultantų parengtas projektas. Oficialiai deriname tik sąvartyno mokesčio įvedimą“, - GRYNAS.lt kalbėjo valdininkė.

Šį planą dar šiemet turi patvirtinti Vyriausybė. Tačiau iki tol siūlymai įvesti papildomus du mokesčius, pasak V. Karosienės, turėtų būti išbraukti: „Planą dar šiemet tvirtins Vyriausybė. Aš manau, kad mokesčiai bus išbraukti iki to laiko. Parengsime galutinį projektą, tada teiksim Vyriausybei tvirtinti“, - aiškino ji.

Dėl sąvartyno mokesčio mus pliekia Europos Komisija

Pasidomėjus, kodėl sąvartyno mokestį planuojama įvesti būtent 2016 m., ji teigė, kad kaip tik tada bus baigta įrengti rūšiavimui ir perdirbimui reikalinga infrastruktūra. Anot jos, iki to laiko panaudojant ES paramą Regioniniuose atliekų tvarkymo centruose bus naudojami tokie įrenginiai, kurie komunalines atliekas esą apdoros taip, kad žymiai sumažės į sąvartynus patenkančių atliekų kalnai. Departamento direktorė svarstė, kad 2020 m. šis rodiklis sieks 35 proc. ribą, kurią pasiekti Lietuva įsipareigojusi ES. Priešingu atveju valstybei grėstų didžiulės baudos.

Iki tol, pašnekovės teigimu, reikia atlikti nemažai namų darbų: „Dabar turime išmokyti žmones rūšiuoti, savivaldybės turi nustatyti diferencijuotas įmokas – už neišrūšiuotas atliekas moki, už iš išrūšiuotas - nemoki. Be to, savivaldybių laukia sutarčių dėl pakuočių rūšiavimo pasirašymas,“ - kalbėjo V. Karosienė.

Lietuva, pasak departamento direktorės, yra kone paskutinė valstybė Europoje, iki šiol neturinti sąvartyno mokesčio ir dėl to „esam kalami Europos Komisijos“.

V. Karosienė: mokestis – kaip bizūnas

Vis dėlto V. Karosienė tikino, kad 2016 m. įvedus sąvartyno mokestį gyventojai dėl jo piniginės paploninti neturėtų. Esą šis mokestis adresuojamas atliekų tvarkymo operatoriui, kuris dėl neįvykdytų namų darbų yra priverstas atliekas versti į sąvartyną. Moteris aiškino, kad šiuo mokesčiu siekiama paskatinti kurti efektyvesnę atliekų tvarkymo sistemą ir mažinti sąvartynų tūrio didėjimą.

„Tai nėra kiekvienam gyventojui privalomas mokestis. Šis mokestis nebus paskaičiuotas pagal šiandieninį į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį, kuris sudaro beveik 80 proc. Vėliau gal tik 20 proc. į juos pateks. Ir nuo patenkančio kiekio bus skaičiuojama. Jeigu nepavojingos atliekos bus šalinamos sąvartyne, mokestį mokėtų operatorius. Čia tas pats kaip bauda už greitį. Baudas žino visi, bet moka tik tada, jei viršija greitį. Mokėti reiktų tada, jei sistema nesukurta. Ekonominė priemonė – tarsi bizūnas, nes skatinimai jau pasibaigė“, - perspėjo valdininkė.

Baudų perkelti gyventojams negalės

Taip pat ji pridūrė, kad atliekų tvarkymo kaina neturėtų viršyti 1 proc. šeimos pajamų. O kalbos, neva RATC už neefektyvų atliekų tvarkymą sulaukus finansinių sankcijų ir jas padengs gyventojai, V. Karosienės teigimu, yra melas. „RATC turės patys baudas mokėti. Yra metodika, patvirtinta Vyriausybės, kuri pasako, kas gali būti įtraukta į kainą. Baudos tikrai nenumatytos“, - tikino pašnekovė.

Anot jos, tokie gąsdinimai dažniausiai pasigirsta iš savivaldybių, kurios nededa pakankamai pastangų, kad sumažėtų į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis. „Specialiai gąsdinama. Logika tokia: mes toliau nieko nedarom, bet pykstam, kad mus baudžia. Visi terminai uždelsti. Ar mes galime savivaldybes priversti dirbti?“ – piktinosi pašnekovė.