- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ankstesni Rusijos grasinimai Lietuvai atsakomosiomis sankcijomis dėl dalies prekių tranzito stabdymo yra neveiksnūs, nes abi šalys neturi reikšmingų ekonominių ryšių, o pažeidžiamas yra tik Rusijoje vis dar veikiantis verslas, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.
„Kadangi Lietuva reikšmingų ekonominių santykių su Rusija neturi, mūsų ekonomika yra atspari šiems viešiems pamąstymams, kurie buvo iš Rusijos sprendimų priėmėjų. Pažeidžiamiausi yra tie verslai, kurie vis dar turi kažkokių planų Rusijoje, bet Lietuvos ekonomika yra diversifikuota, energijos ištekliai yra nepriklausomi nuo Rusijos“, – antradienį žurnalistams Klaipėdoje sakė Aušrinė Armonaitė.
Birželį vykdant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai Lietuva sustabdė dalies prekių tranzitą į Kaliningradą – reaguodama į tai Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad imsis griežtų atsakomųjų priemonių prieš Lietuvą.
Anot A. Armonaitės, nutraukiamus ryšius su Rusija labiausiai junta krovinių vežėjai, kuriems dabar reikia mokytis gyventi be Rytų rinkos.
„Svarbiausia dabar yra sugebėti gyventi be Rytų krypties vežėjams, kurie daug savo verslo darė ten“, – sakė A. Armonaitė.
Praėjusią savaitę Seimo narys Raimundas Lopata pasiūlė, kad Lietuvos verslas, veikiantis rizikos sąraše esančiose valstybėse ar kartu su jų piliečiais, nebūtų valstybės remiamas ir ginamas, be to, tokią valstybę pripažinus teroristine ar remiančia terorizmą, su ja ar joje veikiančiu verslu nebūtų galimi jokie verslo santykiai.
A. Armonaitė teigia, kad toks siūlymas pirmiausiai turi būti suderintas su ES.
„Prekybos politika su trečiosiomis šalimis Europos Sąjungoje yra bendra, šį pasiūlymą iš esmės reikia derinti su Europos Komisija ir partneriais“, – antradienį sakė ji.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad ir be atskirų teisės aktų Lietuvos verslas iš Rusijos pasitraukė ar traukiasi.
„Ir be šių dokumentų, kuriuos priimtų Seimas, kuriuos Seimo narys siūlo, absoliuti dauguma Lietuvos verslų išėjo arba išeina iš Rusijos. Matyt, ne tik įstatymais reikia tą daryti, daug jau ir taip padarė“, – sakė A. Armonaitė.
Ekonomikos ministerija Lietuvos įmones, veikiančias Rusijoje ar Baltarusijoje, jau nuo vasario ragino trauktis iš šių rinkų.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė praėjusią savaitę sakė, kad Rusijoje yra investavusios 73 Lietuvos įmonės.
Ministerijos duomenimis, Lietuvos verslo investicijos Rusijoje siekia 103 mln. eurų, daugiausiai – į prekybą (67 mln. eurų). Tai sudaro 1 proc. visų Lietuvos investicijų į kitas šalis.
Tuo metu Rusijos investicijos Lietuvoje siekia 281 mln. eurų. Daugiausia investuota į nekilnojamąjį turtą, ypač į privatų. Lietuvoje veikia 365 Rusijos įmonės, daugiausia – smulkios.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...