- Monika Grigutytė, Kornelija Mykolaitytė / ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako paraginusi didžiuosius prekybos tinklus savanoriškai apsiriboti asortimentą.
„Pakviečiau didžiuosius prekybos tinklus savanoriškai apsiriboti asortimentą, kad sumažintume srautą tuose prekybos tinkluose. Išgirdau, kad ir taip apie 40 proc. yra kritę srautai, tai tiesiog toliau kalbamės, kad vis dėlto tą krizę sumažintume“, – žurnalistams ketvirtadienį po pokalbio su prekybos tinklų atstovais sakė ministrė.
„Kalbame apie lygią konkurenciją ir mažesnius srautus, mažesnius kontaktus“, – sakė A. Armonaitė.
Ji priminė, kad premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, jog Vyriausybė dėl to gali imtis veiksmų, tačiau, A. Armonaitės teigimu, pirmiausia norėjosi pakviesti prekybos tinklus tą padaryti savanoriškai.
Paklausta, kokių reakcijų sulaukė, ministrė sakė, kad jos buvo įvairios.
„Daug kas kalba apie tai, kad yra ir taip pakankamai nelengva verslui, ką mes puikiai žinome. Tikslas yra laikyti darbo vietas ir žmonėms užtikrinti būtiniausių prekių pardavimą, bet kol kas didesnių reakcijų negirdėjau“, – sakė A. Armonaitė.
Reaguodama į kilusį pasipiktinimą dėl to, kad kai kurie ne maisto prekių tinklai atsidarė maisto produktų skyrius, kad galėtų ir toliau plėtoti prekybą nebūtinosiomis prekėmis, A. Armonaitė teigė, kad apsilankiusi keliose iš tokių prekybos vietų įsitikino, jog ribojimai nėra apeinami.
„Šiandien asmeniškai atlikau tokį „slapto pirkėjo“ testą ir apsilankiau keliose parduotuvėse. Iš tiesų pamačiau, kad ten daugiausia prekiaujama maistu, tikrai nepasirodė, kad yra piktnaudžiaujama (...). Tad, matyt, toks maisto prekių asortimentas gali likti“, – sakė ji.
Ji taip pat pakartojo, kad smulkieji prekybininkai gali prekiauti ne maisto prekėmis, jei prekyba vyksta internetu arba prekė pristatoma į namus ar į atsiėmimo punktą.
Vyriausybės priimtu nutarimu nuo trečiadienio turgavietėse galima prekiauti tik maistu, tuo metu parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto prekyba, nedraudžiama prekiauti ir ne maisto prekėmis.
Nuo trečiadienio įsigaliojus griežtesniems karantino ribojimams, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai kritikuoja taisykles, ribojančias jų veiklą, ir sako, kad aiškinsis, ar taip nepažeidžiamas Konkurencijos įstatymas.
Vyriausybė sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 dienos, taip pat sugriežtino karantino priemones: apribojo judėjimą iš vienos savivaldybės į kitą, uždraudė veikti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, paliekant galimybę veikti maisto, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvėms, vaistinėms, veterinarijos paslaugas teikiančioms įstaigoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...