- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kylančios energijos kainos turėjo įtakos jų perkamajai galiai. Europos Sąjungoje (ES) su tuo sutinka 75 proc. piliečių, rodo Eurobarometro apklausos duomenys.
Jos duomenimis, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES – 56 proc.) mano, kad kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, tačiau su tuo nesutinka 26 proc. lietuvių ir 38 proc. ES piliečių.
35-79 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių jau ėmėsi veiksmų arba būtų pasirengę jų imtis, kad sumažintų savo energijos suvartojimą ir sąskaitas.
Didžioji dalis – 86 proc. – Lietuvos gyventojų sutinka, kad ES turėtų toliau mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Tam pritaria 82 proc. visos ES piliečių.
Lietuvoje 86 proc. (ES – 83 proc.) respondentų mano, kad dėl karo Ukrainoje reikia skubiau investuoti į atsinaujinančių išteklių energiją, o 89 proc. (87 proc.) mano, kad itin svarbu apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, vamzdynus ir interneto kabelius.
78 proc. Lietuvos piliečių taip pat sutinka, kad elektros kaina neturėtų priklausyti nuo dujų kainos. Visoje Bendrijoje taip atsakė 83 proc. apklaustųjų.
Priemones, kurių dėl energetinės krizės ES imasi ekonominei padėčiai pagerinti, teigiamai vertina 65 proc. Lietuvos piliečių, 7 proc. mano, kad jos turės neigiamą poveikį, 15 proc. – yra neveiksmingos. Visoje ES taip mano atitinkamai 49 proc., 18 proc. ir 22 proc. apklaustųjų.
Didžioji dalis Lietuvos žmonių – 94 proc. – pritaria humanitarinei pagalbai Ukrainai (ES – 88 proc.) ir nuo karo bėgančių žmonių priėmimui (86 proc. ir 82 proc.), ekonominėms sankcijoms Rusijai (82 proc. ir 71 proc.), taip pat finansinei paramai Ukrainai (84 proc. ir 70 proc.), Rusijos valstybinės žiniasklaidos blokavimui (77 proc. ir 63 proc.) ir karinės įrangos Ukrainai finansavimui (81 proc. ir 59 proc.).
Greitoji Eurobarometro apklausa „ES atsakas į energetikos krizę“ lapkričio 23–30 dienomis atlikta 27 Bendrijos narėse, internetu apklausus 26,3 tūkst. ES šalių piliečių, iš kurių 1035 – Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – žingsnis link didesnių baudų už cigarečių pardavimą nepilnamečiams
Seime kelia skinasi siūlymas didinti baudas verslui už tabako gaminių, įskaitant elektronines cigaretes, pardavimą nepilnamečiams. ...
-
Seimas pritarė naujai MMA formulei
Seime ketvirtadienį pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis koreguojama minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo tvarka. ...
-
Tyrimas: skirdami papildomus 10 mlrd. eurų galime atlaikyti Rusijos puolimą2
Žurnalistas, organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis pirmą kartą viešai pristatė Lietuvos gynybinės galios tyrimą. Tyrimą atliko Vašingtone įsikūręs „New generation warfare“ centras, kartu su L...
-
N. Mačiulis: gresia estiškas scenarijus1
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, tačiau produktyvumas – mažėja. Pasak jo, jei tai tęsis ir toliau, šalies konkurencingumas gali kristi, o ekonomi...
-
Seimas ėmėsi 2025 metų valstybės biudžeto projekto
Seimas ketvirtadienį ėmėsi 2024 metų valstybės biudžeto projekto – paskutinio, parengto Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės. ...
-
„Foxpay“ istoriją vadina vienu didžiausių pastarųjų metų politinių skandalų8
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „Foxpay“ istorija yra vienas didžiausių politinių skandalų per pastaruosius keletą metų, o pradėtas teisėsaugos tyrimas padės sudėti visus taškus ant „i“. ...
-
Susisiekimo viceministras: pinigų keliams kitąmet užteks tik pradėtų projektų užbaigimui
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad keliams kitų metų valstybės biudžete numatomų skirti 784 mln. eurų užtektų tik pradėtiems projektams įgyvendinti. ...
-
EIMIN: pramonės žalumui skatinti bus skirti 42 mln. eurų1
Europos investicijų bankas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) parengtai Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo 42 mln. eurų investicijų schemai, orientuotai į dekarbonizacijos technologijų diegimą pramonės įmonėse. ...
-
A. Armonaitė dėl pristatyto biudžeto nepasitarus: konservatoriai nemoka dirbti kartu su partneriais4
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad Vyriausybės pristatytas 2025-2027 m. Lietuvos biudžetas – konservatorių nesugebėjimo dirbti koalicijoje įrodymas. Pasak jos, apie biudžeto projektą partneriams nebuvo i&sc...
-
Ekonomistai apie Vyriausybės viešųjų finansų planą: dosnus, agresyvus rinkiminis biudžetas
Finansų ministrei Gintarei Skaistei trečiadienį pristačius pirminį kitų metų biudžeto projektą, ekonomistai sutaria – tai dosnus, „rinkiminis“ ir išlaidų atžvilgiu agresyvus nueinančios Vyriausybės viešųjų finans...