- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus.
Komitetas pritarė
Neseniai „Kauno dienoje“ skelbtoje publikacijoje „Alkoholio procentų galvosūkis: pliusai, minusai ir absurdai“ informavome apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kurio vienas pagrindinių tikslų – gerinti verslo reguliacinę aplinką.
Kaip pranešė ELTA, Ekonomikos komitetas pritarė ministerijos iniciatyvai. Praėjusį trečiadienį vykusiame posėdyje dauguma komiteto narių pasisakė už naujoves, kuriomis siekiama pašalinti alkoholio įstatymo įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus.
Kaip aiškino ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, šiuo metu mugėse, parodose ir renginiuose pagal gėrimų tipą skiriasi jų galimas stiprumas. Viceministrė teigia, jog siekiama suvienodinti sistemą, kad būtų leista parduoti visus silpnuosius alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas siekia 8,5 proc.
„Dabar mes turime sistemą, pagal kurią alui taikoma 7,5 proc., o kai kurioms sidro rūšims iki 8,5 proc. riba. Mes viską suvienodiname iki 8,5 proc.“, – per komiteto posėdį teigė I. Valeškaitė.
Anot jos, sąlygos būtų suvienodintos ir vidutinio stiprumo gėrimams, kuriems būtų nustatytas 15 laipsnių apribojimas. Tokius gėrimus, jos teigimu, taip pat būtų leista pardavinėti mugėse ir masiniuose renginiuose. Į šią kategoriją įeitų vynas, putojantis vynas, midus, likeriai ir silpnieji alkoholiniai kokteiliai“, – aiškino ELTA cituojama I. Valeškaitė.
Abejotinas pasiūlymas
Pasak viceministrės, Alkoholio kontrolės įstatymo projekto naujovės, kurioms pritarė komiteto nariai, panaikins su teisės aktais nesuderinamas nuostatas.
(...) Dėl įstatyme esančių nelogiškumų, festivalio metu alumi gaivintis buvo galima, o rafinuotesniu gėrimu – vynu – draudžiama. Tikiuosi, kad su panašiomis keistenybėmis Lietuvoje daugiau niekam neteks susidurti.
Ekonomikos komiteto posėdyje nesutarimų iškilo dėl parlamentaro Gintauto Palucko siūlymo, kad renginiuose būtų galima parduoti tik natūralios fermentacijos gėrimus, tokius kaip alus ar vynas, bet ne tarose parduodamus kokteilius. Visgi buvo pritarta originaliam siūlymo variantui.
„Kauno dienai“ komentuodama G. Palucko pasiūlymą, I. Valeškaitė atkreipė dėmesį į toksikologų ne kartą pateiktas išvadas, kad fermentacijos būdas neturi įtakos alkoholio kokybės rodikliams, nes distiliuotas etilo alkoholis turi tokį patį poveikį organizmui kaip ir natūralios fermentacijos alkoholis, kuris taip pat gali būti išgautas iš skirtingos kokybės produktų.
BNS cituojamas koncertų, renginių, muzikos projektų organizatorius Martynas Tyla pabrėžė, kad priėmus pataisas būtų panaikinta diskriminacinė situacija, kad „turime gerti tai, ką turime gerti“.
„Tada, kai reikia gerti tik alų ar sidrą, turime problemą. Tai nepriimtina“, – tvirtino jis.
Jei pataisos būtų priimtos, mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose būtų galima prekiauti iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiu, reklama nebūtų laikoma informacija apie maisto ir alkoholio derinimo rinkinius, apdovanojimus, gamybos technologijas, tradicijas.
Būta ir kuriozų
Alkoholio kontrolės įstatymo projekto dar laukia svarstymas Seime, o tada maždaug tris mėnesius teks laukti, kol pataisos bus notifikuotos Briuselyje.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius „Kauno dienai“ sakė beveik neabejojantis, kad Seime įstatymo pakeitimams bus pritarta ir po notifikacijos Briuselyje Lietuvoje jau bus galima išvengti keisčiausių nesusipratimų, į kuriuos įveldavo Alkoholio kontrolės įstatyme esantys kurioziški prieštaravimai.
„Viena iš tokių kuriozinių situacijų nuolat apkartindavo bene garsiausio Kauno renginio, miesto identiteto simboliu jau seniai tapusio festivalio „Kaunas Jazz“ rengėjų ir dalyvių kasdienybę, nes dėl įstatyme esančių nelogiškumų, festivalio metu alumi gaivintis buvo galima, o rafinuotesniu gėrimu – vynu – draudžiama. Tikiuosi, kad su panašiomis keistenybėmis Lietuvoje daugiau niekam neteks susidurti“, – vylėsi Ekonomikos komiteto pirmininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu45
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos4
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių3
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...